Mirė rašytojas Grigorijus Kanovičius – vienas žinomiausių šiuolaikinių žydų rašytojų

Grigorijus Kanovičius / Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: 15min
AA

Tel Avive sausio 20 dieną mirė Grigorijus Kanovičius – vienas iš žinomiausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jam buvo 93-eji.

Informacija apie žymaus rašytojo mirtį feisbuke pasidalijo jo sūnus, rašytojas Sergejus Kanovičius.

G.Kanovičius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje Jonavoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.

1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G.Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.

Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 metais.

G.Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo 19 amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“, „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“.

Vienas iš žymiausių ir populiariausių G.Kanovičiaus kūrinių – 2013 metais išleistas romanas „Miestelio romansas“.

Rašytojo knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt.

G.Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su Raimondu Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.

2014-aisais rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, jam taip pat suteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas.

Nuo 1989 iki 1993 metų G.Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.

Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyveno Izraelyje.

„Ne aš turėčiau spręsti, ar mano romanai yra tokio patriotizmo pavyzdys, nors mano romanai yra persmelkti meilės Tėvynei, rūpinimosi paprastais ją kūrusiais žmonėmis. Aš stengiausi išsaugoti atminimą apie tuos žmones, nenuslėpdamas jų ydų. Kaip mėgdavo sakyti mano senelė Rocha, tapusi viena pagrindinių „Miestelio romanso“ herojų, „stenkis gyvenime prisiminti gėrį ir rečiau prisimink blogį“, – interviu leidiniui bernardinai.lt yra sakęs G.Kanovičius.

Skaitykite daugiau