Mirė operos solistas Virgilijus Noreika: atsisveikinti bus galima iki antradienio

Virgilijus Noreika / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-03-03 10:16
Ankstyvą kovo 3-iosios rytą netekome Virgilijaus Noreikos – legendinio lietuvių operos solisto, kurio meninės, kūrybinės ir pedagoginės veiklos pervertinti neįmanoma. Tai, ką šis žmogus sukūrė Lietuvos operos scenoje – tebežavi ir stulbina mus, net ir pasaulinio operos meno kontekste.

Atsisveikinimas su V. Noreika vyks LNOBT Didžiojoje salėje.

  • Kovo 5 d. , pirmadienį, 9-20 val.
  • Kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val.
  • Karstas išnešamas antradienį 13 val.
  • Laidotuvės 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Jo balsu, kurio tembras tenorams tapo tarsi etaloniniu, gėrėjomės 60 metų – nuo 1957 pavasario, kai būdamas Lietuvos valstybinės konservatorijos IV kurso Kipro Petrausko dainavimo klasės studentas, Lenskio vaidmeniu jis debiutavo studentų spektaklyje Operos ir baleto teatro scenoje. Tų pačių metų rudenį V. Noreika tapo Lietuvos operos solistu.

1965–1966 m. V. Noreika tobulinosi Milano Teatro alla Scala pas garsųjį vokalo pedagogą Giannaro Barra. Ten parengė 6 partijas, vieną jų – Pinkertoną - dainavo toje garsiojoje scenoje, dalyvavo koncertuose. V. Noreika buvo pirmasis lietuvių artistas, dainavęs La Scaloje, po prieškario laikais dainavusių Kipro Petrausko ir Veronikos Podėnaitės.

Teatre V. Noreika sukūrė beveik 50 vaidmenų. Kartu su minėtais Lenskiu ir Pinkertonu, tai vaidmenys lietuvių operose, W. A. Mozarto Ferandas, G. Rossini Almaviva, J. Offenbacho Hofmanas, Ch. Gounod Romeo ir Faustas, J. Massenet De Grijė ir Verteris, G. Donizetti Nemorinas ir Edgardas, G. Puccini Rudolfas, Kavaradosis ir Džonsonas, G. Bizet Don Chosė, S. Prokofjevo operos „Meilė trims apelsinams“ Princas ir kt. Solisto kūrybos kelią nuo lyrinio prie dramatinio bei herojinio pobūdžio partijų atspindi vaidmenys G. Verdi operose, pradedant lyriškuoju „Traviatos” Alfredu, baigiant dramatiškuoju Otelu.

1975 m. jam buvo suteiktas aukščiausias tuo metu įmanomas valstybinis garbės vardas – TSRS liaudies artisto vardas.

Gretos Skaraitienės nuotr.
Gretos Skaraitienės nuotr.

V. Noreika dainavo daugiau kaip 1000 spektaklių Lietuvoje bei daugelyje svečių šalių teatrų. Tai beveik visi Bulgarijos, Rumunijos ir buvusios Jugoslavijos teatrai, visos trys Prahos, abi Budapešto scenos, Bratislavos, Varšuvos ir Lodzės, Hamburgo ir Vysbadeno operos teatrai, Buenos Airių Colon teatras ir kt. Dainuota visuose Baltijos valstybių, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos operos teatruose. V. Noreika dainavo Maskvos didžiajame teatre (joje parengė 8 vaidmenis), Berlyno valstybinėje operoje, kur buvo nuolat kviečiamas dainuoti G. Verdi bei G. Puccini operų pastatymuose. Kartu su Maskvos didžiuoju teatru solistas dalyvavo viešnagėse Paryžiuje, Milane, Prahoje, Brno. Dainuota su tokiomis žvaigždėmis kaip Birgit Nillson, Virginia Zeani, Anna Tomowa-Sintow, Galina Višnevskaja, Theo Adam, Jelena Obrazcova, Jevgenijus Nesterenko ir kt.

Pirmąjį solinį koncertą padainavęs 1959 metais, V. Noreika per karjerą jų surengė daugiau per 800. Paskutinįjį Maestro dainavo 2017 m. Visur, kur skambėjo Virgilijaus Noreikos balsas, žiūrovai nelikdavo jam abejingi.

Iš savo mokytojų Vilniuje, Milane, Maskvoje, Berlyne perėmęs puikią dainavimo mokyklą, V. Noreika tapo tvirta mūsų operos istorijos ir dabarties sąryšio grandimi. Nuo 1976 m. jis mokė operinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo jos profesorius. Tarp jo mokinių – garsiausiose pasaulio scenose dainuojantys Edgaras Montvidas, Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt), Laimonas Pautienius, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas ir kiti.

Ne vien mes dėkingi už puikią dainavimo mokyklą – V. Noreika profesoriavo Venesuelos sostinės Karakaso Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje, dirbo Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro „Estonia“ solistų dainavimo meistriškumo pedagogu, vadovavo Estijos muzikos akademijos Dainavimo katedrai. V. Noreika vadovavo ir 2003 m. įsteigtai LNOBT Operos studijai, veikusiai iki 2008 m.

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.

Nuo 1975 iki 1991 m. V. Noreika vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatrui. Jis –ilgiausiai šiam teatrui vadovavęs direktorius.

Pelnęs galybę įvairių apdovanojimų, LR Vyriausybės meno premijos, Lietuvos Nacionalinės kultūros pažangos ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas V. Noreika buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Estijos Baltosios žvaigždės II-ojo laipsnio ordinu, Švedijos karališkuoju Šiaurės žvaigždės I-ojo laipsnio ordinu. V. Noreikai suteikti JAV Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos garbės piliečio vardai. 2013 m. jam buvo suteiktas pirmojo LNOBT solisto emerito vardas – teatro dėkingumo ir pagarbos ženklas šiam didžiam Žmogui ir Artistui.

Dar ilgai jo balsas skambės mums iš įrašų, skausmingai primenantis Žmogų, be kurio Lietuvos opera būtų buvusi gerokai skurdesnė. Belieka dėkoti likimui už visas suteiktas progas bendrauti, mokytis, girdėti šio dainininko balsą, pajusti jo kūrybos gelmę.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai