Naktį į pirmadienį mirė lietuvių kino operatorius Jonas Gricius. Garsiam kūrėjui buvo 92-eji. Žinią apie mirtį Lrt.lt patvirtino J.Griciaus sūnus TV režisierius Augustinas Gricius.
Jonas Gricius vadinamas legendiniu kino kūrėju, operatoriumi, itin prisidėjusiu prie lietuviškų fimų kūrybos.
Per 43-ejus karjeros metus operatorius padėjo kurti arba pats kūrė 25 filmus. Kai kurie jų priklauso Lietuvos kinematografijos aukso fondui ir yra pelnę tarptautinį pripažinimą – tai Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ (1965), Arūno Žebriūno „Paskutinė atostogų diena“ (1964), „Seklio Kalio nuotykiai“ (1976), „Turtuolis, vargšas…“ (1982), Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“ (1966), „Miškais ateina ruduo“ (1990), „Akmuo ant akmens“ (1971).
„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – pirmadienį BNS sakė režisierius Audrius Stonys.
„Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.
Tai, ką jis kūrė, buvo tikrasis kinas. Kinas iš didžiosios raidės, kinas, kuris ne tik atspindi pasaulį, o ir suteikia šiam pasauliui prasmę.
A.Stonio teigimu, J.Griciaus talento standartas vertė stiebtis visus Lietuvos kino operatorius, o garsiausi lietuviško kino meistrai didžia dalimi turi būti jam dėkingi už savo šedevrus.
Pasak režisieriaus, J.Griciaus kameros žvilgsnio neįmanoma supainioti su kitų.
„J.Griciaus kamera yra tai, ką mes vadiname lietuviško kino jėga, vizualine poetika, paties kino grožis. Tai tie ženklai, kurie skyrė Joną Gricių iš kitų. Jis derino savyje giluminį realizmą su didžiule kino kadro poezija“, – BNS sakė A. Stonys.
„Tai, ką jis kūrė, buvo tikrasis kinas. Kinas iš didžiosios raidės, kinas, kuris ne tik atspindi pasaulį, o kinas, tas kuris suteikia šiam pasauliui prasmę. Kiekvienas kadras tuo spinduliuoja“, – kalbėjo menininkas.
J.Gricius gali būti vadinamas visų kino operatorių tėvu, ne tik daug davusiu lietuviškam kinui, bet ir palikusiam pėdsakus pasauliniuose kūriniuose, portalui Lrt.lt yra sakiusi kino teatro „Skalvija“ programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė.
J.Gricius gimė 1928 m. rugpjūčio 5 d. Kaune. Jis studijavo Valstybiniame visasąjunginiame kinematografijos institute (VGIK) Maskvoje, trejus metus stažavosi kino studijoje „Lenfilm“.
1957 metais J.Gricius grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos kino studijoje operatoriumi, direktoriumi. 1994–2001 metais jis dėstė Muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo Kino ir TV operatoriaus specialybės kursui.
1978 metais Jonui Griciui buvo suteiktas LTSR liaudies artisto vardas. 1997 metais operatorius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.
2004 metais Valstybiniame Rusijos S.A.Gerasimovo kinematografijos universitete J.Griciui suteiktas kino kūrėjo garbės daktaro vardas.
2014 metais kino operatorius gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę.