Sulaukęs 75-erių metų mirė vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas Arvydas Šliogeris. Portalui LRT.lt faktą patvirtino jo artimieji.
„Tik ką sužinojome. Labai liūdnos nuotaikos“,– LRT.lt sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidento vyriausioji referentė V. Žilinskaitė.
Sužinojęs liūdną žinią filosofas Gintautas Mažeikis atviravo, kad dar dabar šiurpuliukai bėga kūnu.
„Šliogeris – filosofijos epocha Lietuvoje, tai kas įkūnijo filosofiją ypač Sąjūdžio ir po-Sąjūdžio laikotarpiu. Žavėjausi jo knygomis „Daiktas ir menas“, „Nieko Vardai“, „Niekis ir Esmas“... Ką jau kalbėti – su juo atėjo Heideggeris, Baudrillardas, filotopija, pirmieji ryškūs nihilizmo veidai. Daugybė vertimų ir vis su jo drąsia dvasia. Prisimenu ir prisiminsiu“,– soc. tinkle rašė G. Mažeika.
„Reikia kažką pasakyti, kaip prisimename. Aišku, kad pirmiausiai ir antriausiai jo paties kritinis filosofinis mąstymas: svarstyti mūsų esatį ir mūsų niekį. Manau tai ir yra filosofijos pašauktis ir jis ją nuolatos vykdė. O šitaip galvojant iškildavo ir apsisprendimas dėl savo vietos ir elgesio būdo. Jo apsisprendimas buvo pilietiškas ir tik šitaip, savo asmeniniu atsakingu žvilgsniu, jis žengdavo į politiką, į Sąjūdį, į mūsų tele-simuliakrinę būtį, į negebėjimą atskirti niekį nuo esmo, į niekio konfigūracijas ir mūsų tarnystes jam“,– filosofą apibūdino kolega.
Gimęs 1944 m. rugsėjo 12-ąją, A. Šliogeris užaugo mokytojų šeimoje. 1970 m. pradėjo savo karjeros kelią Vilniaus Universiteto Filosofijos katedroje. A. Šliogeris neretai apibūdinamas, kaip vienas produktyviausių mūsų šalies filosofų.
Atgimimo metais jis aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai kontroversiškais pasisakymais. Šiam filosofui buvo būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika. A. Šliogeris pasisakė prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.
Arvydas Šliogeris į lietuvių kalbą išvertė Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso ir daugelio kitų mąstytojų veikalų.
A. Šliogeris yra pelnęs Lietuvos nacionalię kultūros ir meno premiją (1992 m.), o 2010 m. jam įteikta Lietuvos mokslo premija.
