Mineralų terapijos specialistė: Gerai parinktas akmuo gali padėti sprendžiant įvairias asmenines problemas (I dalis)

FotorCreated / Asmeninio archyvo nuotr.
FotorCreated / Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-08-20 21:00
AA

Agnė Vilkoicaitė apie dešimt metų dirba su mineralais, aktyviai jais domisi, pati juos nešioja. Agnė yra astromineralogijos krypties atstovė. Sveikatos paslaugų centre „MedVisit“ dirbanti mineralų terapijos specialistė sako, jog akmenys daug gali, net suskilti saugodami savo šeimininką. Todėl reikia vertinti ir gerbti jų pagalbą, o pagalbą jie tikrai suteikia.

Gerai parinktas mineralas gali padėti išspręsti įvairiausias asmenines problemas. Tad kaip pasirinkti mineralą? Pokalbis su specialiste.

– Atsimenate savo pirmąjį mineralą, patyrimą su akmeniu?

– O taip, man buvo 20 metų. Tada gyvenau įdomų savo gyvenimo etapą. Mano kelias prasidėjo nuo ekstremalių ieškojimų, su tam tikrais raganavimais ir panašiomis praktikomis, man reikėjo ekstremalumų. Tuomet vertėsi gyvenimas. Tada nuėjau į jogą, vėliau patekau pas Audronę Ilgevičienę, Astromineralogijos centro įkūrėją.

Jūs, vaizdžiai sakant, nuo motociklo nulipote ir nuėjote į jogą?

– Panašiai. Eksperimentavau su tamsiais pasauliais. Priklausiau gotų subkultūrai, buvo daug tokio tamsaus mąstymo mano gyvenime. Tai buvo aštru.

Mane nuo vaikystės ir paauglystės traukia mistiniai dalykai, tik paauglystėje aš bandžiau tai ekstremaliom, sukrečiančiom formom. Viso to reikėjo, nesigailiu nei vieno žingsnio, kuris buvo, nes viskas buvo taip, kaip horoskope surašyta.

Iki tam tikrų gyvenimo metų mes vykdome savo senas programas ir paskui ateina laikas persijungti į naują. Nuo 21-erių aš sėkmingai perlipau į „kitą tvoros pusę“, bet likau ištikima tai pačiai temai: dvasios ieškojimo, mistinių pojūčių suvokimo, patyrimo, bet labiau per šviesą ir tikėjimą. Grįžo ir krikščionybė į mano gyvenimą, ir malda. Ir net drabužių spalva visiškai pasikeitė, teko sudėti į dėžes krūvas juodų rūbų. Sugrįžo visos spalvos.

Litoterapeutė Agnė Vilkoicaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pamenu, nusprendžiau išsirinkti mineralą. Žiūrėjau internete pagal Zodiako ženklą. Išsirinkau akmenį, atėjau į Astromineralogijos centrą, sakau, man parodykite šitą. Ten dirba puikus specialistas, daug žino apie akmenis. Jis taip pakėlė antakius ir klausia: "Ar jūs tikrai norite šito akmens?" "Taip, taip, aš darysiu apyrankę", – atsakiau aš.

Jis gūžtelėjo pečiais, bandė man kažką pasakyti, rodyti kitus akmenis. Ne, man reikėjo to. Tai buvo heliotropas – dvasios kario akmuo. Kaip ir tiktų pagal mano Zodiako ženklą (remiantis kai kuriais autoriais), bet iki šiol galiu šį akmenį ne kasdien nešioti.

Praėjus beveik 10 metų, aš neseniai išsitraukiau jį iš skrynelės ir pradėjau pamažėle nešioti, nes tuomet, kai aš pasidariau tą apyrankę ir ją nešiojau, man po pusės dienos pradėdavo svaigti galva, darėsi negera, imdavo irzulys, pyktis, bendras nusivylimas gyvenimu ir vykdavo daug nepaaiškinamų reiškinių, kol aš nusiimdavau tą akmenį nuo rankos. Dar, pasirodo, nešiojau ant laimingos rankos; moteriai – tai kairė. Kuomet nešiojame ant laimingos rankos, mes sustipriname akmens poveikį.

Ant nelaimingos rankos nešiojamas akmuo veikia švelniau, koreguodamas mūsų neigiamas savybes. Tradiciškai nešioti akmenis pradedame ant nelaimingos rankos, kad „įeitume į akmens temą“, ir tik po kurio laiko galime mėginti kai kuriuos akmenis perkelti ant laimingosios rankos. Ant jos nešiojamas akmuo, manoma, veikia stiprindamas jo temą atitinkančias savybes.

Kai aš pasidariau tą apyrankę ir ją nešiojau, man po pusės dienos pradėdavo svaigti galva, darėsi negera, imdavo irzulys, pyktis, bendras nusivylimas gyvenimu ir vykdavo daug nepaaiškinamų reiškinių.

Tai buvo labai aiški pamoka, kaip su plyta per galvą – akmenys veikia. Galbūt man reikėjo tokio stipraus spyrio ir impulso, kad suprasčiau. Paskaičiau A.Ilgevičienės knygoje, kad heliotropas – magiškas akmuo, geriau juo nepiktnaudžiauti, savo energija dar nenusipelniusiam žmogui tiesiog neveikia. Geriausiu atveju, tau sekasi, jeigu akmuo saugo tave ir išsijungia. Bet jeigu jis įsijungia, jis ima tikrinti, kaip ten su ta šeimininko valia, kaip su jo idealais, tikėjimu.

Ten, kur yra dar kažkokių neatliktų momentų, o jų mano gyvenime buvo begalė, jis tą „tarkuoja“, šlifuoja, reikalauja vidinės stiprybės, to kario savybių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tobulėkime kartu. Mineralų savybės ir poveikis laimingesniam gyvenimui (I dalis)

Heliotropas yra stebuklingas pagalbininkas aktyviam veiksme, kai žmogus tikrai žino, ką daro, jis padeda, duoda jėgų, duoda stiprų palaikymą, apsaugą. Tai dirbančio aukštose vertybėse ir idealuose žmogaus akmuo. Heliotropo tema – jėgos realizacija. Jo funkcija – padėti surinkti vidinę jėgą ir pritaikyti ją, įprasminant darbuose. Jeigu žmogus neapsisprendęs, tada jam visus abejojimus iškelia.

Tai buvo drąsus eksperimentas, mano pirmoji pažintis su akmenukais. Kaip ir daugybėje kitų praktikų, visuomet mažiau yra geriau, pradėti reikėtų nuo švelniau veikiančio akmens.

- Kas pamatė, kad tie akmenys veikia, kad jie lyg gyvi ir sugeba padėti žmogui, o netinkamai parinkti - kenkia? Juk skeptiškai vertinant, tai tiesiog spalvoti akmenukai...

- Matome, kad senųjų judaizmo šventikų aprangos detalės būdavo inkrustuotos brangiaisiais akmenimis. Šventikai tam tikrose religijose nešiojo brangius ir pusbrangius akmenis, iš jų daugybę šimtmečių buvo daromi talismanai: vediniai, kabalistiniai, šiuolaikiniai. Tas poveikis buvo labai seniai pastebėtas.

Vienuolė, šventoji Hildegarda Bingenietė (XII a.) dirbo su vaistiniais augalais ir mineralais, žmonės ateidavo į vienuolyną gydytis, sveikatintis. Mineralus tikrai naudojo senovės egiptiečiai, graikai, romėnai. Senosiose indėnų kultūrose daug papuošalų iš turkio, lazurito, iš tų akmenų, kurie tose vietose randami.

Yra vadinami bibliniai akmenys, kurie Šventajame rašte paminėti. Ten daug citatų apie karalių dovanas vieni kitiems: smilkalai, auksas ir brangakmeniai. Kuo retesnis, kuo skaidresnis akmuo, natūralu, kad jo kaina ir prieinamumas kyla; tokių akmenų galėjo turėti tik valdovai, tautai svarbiausi žmonės.

Vėliau mineralogija turėjo daug krypčių, tačiau ties Viduramžiais buvo nuslopintos tos „alternatyviosios šakos“. Aromaterapija, žolelės ir mineralai – jie šiek tiek nuėjo į antrą planą. Pradėjo vystytis šiuolaikinė medicina, pastaraisiais šimtmečiais, kai įvyko pramonės perversmas, atsirado elektra ir chemijos mokslas labai ištobulėjo, buvo pereita prie klasikinio mokslo tokio, kokį mes jį dabar suprantame, kokiu remiasi Vakarų medicina.

20 min. miego negali taip atstatyti, kaip atstato terapija su mineralais. Akmenėliai „pamaitina“ mūsų energinius centrus, atstato, išlygina mūsų energinį lauką.

Ties XIX–XX a. riba įvyko tų alternatyvių metodų renesansas. Kelios autorės Amerikoje ir Europoje atgaivino mineralų terapiją. Šitų autorių dėka buvo įkurtos mokyklos, atsirado pasekėjų. Aišku, kad tas judėjimas nebuvo nutrūkęs, visais amžiais mes randame šviesuolių, kurie dažnai buvo visuomenės nepripažinti tuo laikotarpiu, kai gyveno.

Labai daug garsių astrologų išmanė akmenų poveikį, rašė apie juos, bet tai buvo nepripažįstama, ignoruojama.

Šiuolaikinė mineralogija turi tam tikras mokyklas, yra gana žinomų autorių, vyksta pasauliniai seminarai, kongresai, kur suvažiuoja skirtingų mokyklų atstovai. Kiekviena mokykla turi savo filosofiją.

- Tačiau kaip kalbatės su žmogum, kuris skeptiškai vertina tokius dalykus?

- Abejonė yra geras dalykas, nes abejonėje visuomet slypi tam tikras atvirumo laipsnis. Vadinasi, žmogus atviras priimti kažkokią patirtį. Jeigu žmogus kategoriškai neigiantis, tuomet labai sunku rasti plyšelį į jo suvokimą.

Man patinka dirbti su abejojančiais. Kai žmogus abejoja „veikia-neveikia“, visuomet reikia išmėginti, mes darome mineralų terapijos sesiją. Tai labai individualus darbas, tik su tuo žmogumi, tik jam konkrečiai.

Aš atlieku apdėjimo mineralais praktiką. Ant energetinių centrų dedami tam tikri parinkti mineralai, tai yra kombinacija, kuri duoda poveikį, kokio siekiame. Žmogus pabūna su tais akmenukais 20–40 min., patiria kažkokius jausmus. Net jeigu žmogus užmiega, viskas gerai. Galbūt jis taip „saugosi“ nuo informacijos pertekliaus, o gal tiesiog pavargęs atėjo, jam reikėjo atsistatyti.

Žmonės prabunda tikrai pasikeitusios būsenos. Mačiau, kaip ateina visiškai išsekę žmonės, pavyzdžiui, viena moteris tik šnibždėjo, nes neturėjo jėgų garsiau kalbėti. Padarėm terapiją, pabuvo, išėjo vos ne dainuodama, balsas atsigavęs, akys blizga, jėgų pilna. Nepaprastai energizuoja, 20 min. miego negali taip atstatyti, kaip atstato terapija su mineralais. Akmenėliai „pamaitina“ mūsų energinius centrus, atstato, išlygina mūsų energinį lauką.

Paprastai po mineralų terapijos žmonės jaučia vidinės harmonijos būseną, subalansuojami subtilieji kūnai, nurimsta protas, emocijos. Tuomet, kai mūsų nedirgina įkyrios mintys ir stiprūs jausmai, mes esame švaresnėje vidinėje būsenoje, kurioje galime išgirsti širdies ir intuicijos balsą, vidinį tylų vedimą, kuris dažnai būna užgožtas aktyvių minčių, stiprių jausmų, reakcijų. Vien dėl to žmonės ateina į mineralų terapiją ir patys sau netikėtai išgirsta tuos ženklus, gauna kažkokias nuorodas per pojūčius, kartu aiškinamės, kas įvyko, kodėl. Tik ramybės būsenoje gali ateiti širdžiai teisingi atsakymai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tobulėkime kartu. Mineralų savybės ir poveikis laimingesniam gyvenimui (II dalis)

- Kaip pasirinkti savo akmenį?

  • 1 būdas – astrologinis parinkimas.

Blogų akmenų nėra. Yra tik mūsų reakcija į juos. Jeigu akmuo kelia didžiulį nepasitenkinimą, dažniausiai jis kalba apie problemą, kurios žmogus nenori savyje matyti.

Akmenų priskirimas Zodiako ženklams yra tik viena iš daugybės galimų sistemų. Natūralu, kad tuomet mes žiūrime pagal žmogaus Saulę horoskope. Tačiau kiekviename žmoguje veikia visi 12 Zodiako ženklų. Jeigu reikia akmens savirealizacijos krypčiai, galime žiūrėti, ką siūlo Saulės ženklas. Tačiau jeigu mes norime sužinoti, kaip žmogui dirbti su emocijomis, sėkme, reikia žiūrėti plačiau, koks jo bendravimo tipas, karminiai rodikliai – čia jau reikia stebėti kitas planetas, darančias žmogui įtaką. Mineralai renkami ne tik pagal Saulę, t.y. taip įvardijamą turimą „horoskopo ženklą“. Gali būti renkami pagal visai kitus kriterijus iš astrologinės pusės.

  • 2 būdas – parinkimas pagal akmens poveikį.

Kartais stovint prie akmenų dėžės pasakoju: „Šitas akmuo padės jums labiau mylėti save, šitas padės nuraminti įsisiautėjusias mintis, šitas pagerins virškinimą ir suteiks energijos“. Pateikiu tokius aprašymus. Tada mineralas pasirenkamas protu, pagal aprašymą. Mes dažnai taikome šį būdą, nes žmogus kartais turi labai konkretų poreikį: nusiraminti, gauti daugiau energijos, rasti rūpimą atsakymą į varginantį klausimą ar atsikratyti kažkokios senos programos.

  • 3 būdas – intuityvusis pasirinkimas.

Galima rinktis atsitiktinai, kai prieinama prie akmenų dėžės ir žmogus ima į rankas akmenį, kuris jam patinka dėl kažkokių priežasčių. Pasiūlau greitai peržvelgti visus akmenis ir pažiūrėti, kuris labiausiai traukia; kas kažkuo patraukė dėmesį. Gali būti labai teigiama reakcija: pasiima ir džiaugiasi, gali būti, kad akmuo traukia, bet tuo pačiu ir kelia kažkokį atstūmimo jausmą, ir žmogus nesupranta, prie kurių dėti: kur patinka, ar kur nepatinka. Būna akmenys, kurie duoda tokį atmetimo pojūtį, jog nepatinka, nenorėtų nešioti. Nepatinka spalva, forma, spalvos grynumas ar negrynumas – priežasčių būna visokių.

Kitas intuityvus būdas – ne akimis, o labiau iš vidinės intuicijos, galima net užsimerkus. Kai ranka vedžiojam virš akmenukų ir pajaučiam tą savąjį. Mūsų delnai yra stiprūs energetiniai centrai. Jeigu labai ilgai vedžiosim virš akmenų, mes juos visus suaktyvinsim savo energija, tada jie visi spirga ir sunku pasirinkti. Šitą būdą taikau tiems, kurie žino apie akmenis, moka jų pavadinimus ir negali „atjungti“ galvojimo. Pati sau parinkti akmenį tikrai turiu rūpesčių, nes galvoje ima verstis visa enciklopedija žinių apie juos.

Dar yra A.Ilgevičienės sudarytos Akmenų kortos, aprašančios 36 akmenis. Reikia išsitraukti kortą ir paskaityti pridedamą aprašymą. Ten sudėti akmenys tinka kaip atsakymai į kamuojančius klausimus ar situacijoms spręsti, juos galima kurį laiką panešioti.

Blogų akmenų nėra. Yra tik mūsų reakcija į juos. Jeigu akmuo kelia didžiulį nepasitenkinimą, dažniausiai jis kalba apie problemą, kurios žmogus nenori savyje matyti. Pagal akmens temą mes galime matyti, kas per problema. Dažnai tai būna atidėliojami dalykai. Žmogus nepasiruošęs su tuo dirbti, bet visa tai tampa aiškiau pokalbio metu. Geriausia pradėti nuo tų akmenų, kurie traukia ir patinka. Tuomet retai suklysime.

Yra tam tikri saugūs mineralai, kurie kelia itin mažai šalutinių reiškinių. Tai kalcitai, kvarcai, agatai. Jie turi labai platų spalvų, formų spektrą. Jeigu žmogus niekada nenešiojęs mineralų, nedirbęs su jais, neretai kažką skiriam iš šitų pradžiai, susipažinimui, nes jie savyje neša harmonijos temą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Litoterapeutės A.Vilkoicaitės patarimai: kokie mineralai galėtų padėti lieknėti, pritraukti sėkmę ir turtus (II dalis)