Minčių higiena – kas tai ir kodėl to reikia šiuolaikiniam žmogui?

Besišypsanti moteris / Shutterstock nuotr.
Rasa Markevičienė
Šaltinis: Žmonės
AA

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, sveikata nėra tik ligos ar negalios nebuvimas, o apima gerokai daugiau – fizinę, dvasinę, socialinę gerovę. Pripažinkime, kad šiais, nerimo, lėkimo ir iššūkių, laikais, minėta gerovė yra daug trapesnė. Sveikatos būklę net 50-imčia proc. lemia žmogaus pasirinkimai, jo gyvenimo būdas, tad formuodami sveikatą puoselėjančius įpročius, veikiame prevenciškai ir sveikatą stipriname. Kokie įpročiai stiprina psichinę sveikatą ir kaip gali padėti meditacija bei minčių higiena?

Prevencija – ne tik fiziniams susirgimams 

Rūpindamiesi savo fizine sveikata, atliekame tyrimus, koreguojame nustatytus pakitimus, o kartais tiesiog vadovaujamės intuicija ir be laboratorinio pagrindimo. Tad taip į savo gyvenimą įtraukiame kažką naujo, o galbūt netgi atsisakome: dėl padidėjusio cholesterolio koreguojame mitybą ir vengiame riebių padažų, geriame geležies papildus feritino atsargoms papildyti, pradedame bėgioti, nes perskaitėme, kad bėgiojimas puikiai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą ir pan. Tai prevenciniai veiksmai, kurių tikslas – saugoti ir išsaugoti sveikatą.

Psichinės sveikatos priežiūra ir jos stiprinimas yra ne mažiau svarbus nei fizinė sveikata. Jos abi, beje, tarpusavyje koreliuoja – vienai jų susilpnėjus, atsakomai gali kisti ir kita.

Deja, dažnai nesusimąstome, kaip reaguojame į įvairias situacijas, kodėl reakcijos būna tokios „išpūstos“, galbūt sunku susikoncentruoti, jaučiame nerimą. Vertinti tai kaip savo būdo bruožą, sakyti „toks jau aš esu“, nereikėtų: verčiau pasirūpinkime savo psichine sveikata. 

Yra daugybė psichinės sveikatos stiprinimo būdų: fizinis aktyvumas, mėgstamų užsiėmimų praktikavimas, miego režimo laikymasis, taip pat minčių higiena, dėkingumo praktikos, afirmacijų praktikavimas, meditacija, toksiškų santykių atsisakymas ir kt.

Šios ir kitos psichinę sveikatą palaikančios veiklos bei įvairios nuolatinės praktikos veikia kaip prevencija, didina atsparumą išoriniams dirgikliams, tad užklupus sunkiam laikotarpiui, išgyventi jį gali būti paprasčiau. Atkreipkite dėmesį į meditaciją ir minčių higieną – pirmoji padeda nusiraminti ir nutildyti mintis, o ilgainiui ir išlaikyti šaltą protą bei susikaupimą, o praktikuodami minčių higieną, „atsijosite“ nereikalingas, negatyvias mintis ir būsite pozityviau nusiteikę.

Moteris / Shutterstock nuotr.

Meditacijos galia

Meditacijos atsiradusios kaip religinės praktikos, kuriomis siekta išvystyti ypatingą sąmonės būseną, o per ją – ir nušvitimą. Kada imta praktikuoti meditaciją, nėra žinoma, tačiau ankstyviausi rašytiniai įrašai, kuriuose minima meditacija, yra kilę iš induizmo tradicijų – 1500 m. pr. m. e.

Meditacijos pradžia Vakaruose laikomas septintas – aštuntas dešimtmetis, tiesa, siekta atsiriboti nuo religinio ryšio ir praktikuoti ją kaip galimybę padėti sau jaustis geriau. To meto įžymūs žmonės, kaip, pavyzdžiui, roko ir pop muzikos grupės The Beatles nariai, medituodavo norėdami susitvarkyti su užklupusios šlovės iššūkiais.

Esama įvairių meditavimo technikų, tačiau visų jų pagrindinis tikslas yra dėmesio treniravimas, jo sutelkimas į esamą momentą. Tad nesvarbu, ar dėmesį telksite į savo kvėpavimą, susitelksite į savo kūną ir jo pojūčius esamame laike, mintyse kartosite mantrą, seksite meditacijos gido nurodymais ar imsitės kitos technikos, – visais atvejais  susikaupimas ir dėmesio sutelkimas bus ir procesas, ir tikslas vienu metu. Jeigu medituosite reguliariai, netruksite pajausti taip laukiamą ir „šalutinį“ meditacijos poveikį. 

2012 m. vykdyti tyrimai užfiksavo, kad žmonių, medituojančių apie 2 mėnesius, smegenų veikla net ir nemedituojant išlieka tvirta ir susikoncentravusi: atliekant kasdienes veiklas nesiblaškoma, žmogus tampa labiau susikaupęs, o kadangi dėl nuolatinio meditacijos praktikavimo slopinama už baimę ir nerimą atsakingos smegenų srities (amygdalos) veikla, užklupę sunkumai išgyvenami lengviau.

Gali būti paveikiami ir fiziologiniai negalavimai, kurių atsiradimas sietinas su stresu – pavyzdžiui, remiantis 2018 m. tyrimais, įvairios atsipalaidavimo praktikos, tarp kurių ir meditacija, reikšmingai sumažina padidėjusį kraujo spaudimą.

Meditacija; sveikų įpročių ugdymas / Shutterstock nuotr.

Minčių higiena – pozityviai energijai pasiekti

Naujausio, 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis (Karalienės universitetas Kingstone, Kanada), per minutę galvoje iškyla 6,5 minties, o per dieną – apie 6,2 tūkst. minčių.

Minčių srautas yra nuolatinis ir nesustojantis (kartais jis nesustoja net miegant!), specialiai jo nesekdami ir nestebėdami, to galime ir neįžvelgti, neįsisąmoninti. Sąmoningai atkreipkite dėmesį į savo mintis – galbūt nustebsite supratę, kad dauguma jų yra mintinis įvardijimas to, kokią informaciją mums suteikia mūsų jutimai: ką matome, girdime, užuodžiame, kokią patirtį teikia skonis ir lytėjimas.

Pavyzdžiui, išėję į lauką, mintyse pasidžiaugiame saule, prisimename pamirštus namuose saulės akinius, pastebime gražų paltą, įžūlų žvilgsnį, šiukšles pakelėje, kažkieno pamestą pirštinę – bet kas, patraukęs mūsų dėmesį, mintyse yra įvardijamas ir išplėtojamas.

Tik pradėję stebėti savo mintis, galite atrasti, kad daugelis jų taip pat yra ir negatyvios. Teigiamus dalykus priimame kaip savaime suprantamus, o štai negatyvūs dalykai ypatingai patraukia mūsų dėmesį ir sukelia gausybę beprasmių, energiją eikvojančių minčių. 

Praktikuojant meditacijas, treniruojame dėmesį ir ilgainiui išliekame susikaupę ties reikšmingais mums dalykais, taip nesiblaškome, esame nusiteikę pozityviau. Mintis galime kontroliuoti ir praktikuodami minčių higieną – savistabos metu mintis stabdant ir jas keičiant.

Kaip pakeisti mintį? Beprasidedančią neigiamą mintį tiesiog užbaikite teigiamai. Pavyzdžiui, mintis „koks didelis vėjas šiandien...“ ir ją lydinčios neigiamos asociacijos sustabdomos su „...išjudins ir išpūs visą oro taršą iš miesto“.

Moteris / Shutterstock nuotr.

Minčių higienai galime priskirti ir sąmoningą informacijos, kuri mus pasiekia, atsirinkimą – kuo mažiau negatyvios informacijos gauname, tuo mažiau ir „žaliavos“ neigiamoms mintims atsirasti. Įsivertinkite, kokia informacija jus pasiekia, kokios išliekamosios vertės jums tai teikia, pastebėkite, kaip tai įtakoja jūsų mintis, kaip po viso to jūs jaučiatės.

Dar lengviau atsirinkti, ką klausyti, skaityti ar žiūrėti, savęs paklausus: ar tai tikra (kam eikvoti savo dėmesį ir energiją nepatikrintiems dalykams, pvz., apkalboms), ar tai pozityvi informacija (turėdami galimybę rinktis, dažniau rinkimės tai, kas nuteikia pozityviai) ir ar tai man naudinga (ką aš iš to gausiu? ar padės man tobulėti?).

Taigi, būdų, stiprinančių psichinę sveikatą, yra įvairių – nuo fizinio aktyvumo iki „tvarkos palaikymo“ galvoje, supančios aplinkos įvertinimo. Į savo kasdienybę įtraukę bent vieną naują, sveikatą puoselėjantį, įprotį, neabejotinai laimėsite – net ir maži sprendimai atneša didžiulių pokyčių.

Skaitykite daugiau