Milda Dargužaitė – apie lyčių stereotipus darbo rinkoje: „Egzistuoja ir motinystės bausmė“

Milda Dargužaitė / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.
Autorius: Monika Urbonaitė
Publikuota: 2019-10-11 15:34
Spalio 11-ąją Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautine mergaitės diena. Ir nors dauguma mūsų trokšta gyventi visuomenėje, nevaržomoje lyčių stereotipų, tačiau negalime paneigti – klaidingi įsitikinimai vis dar daro įtaką mergaičių ugdymui ir pasiekimams.

Asociacija „Lyderė“ Tarptautinės mergaitės dienos proga pristato specialią studiją „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“, apžvelgiančią lyčių lygybės padėtį Lietuvoje.

Viena iš asociacijos įkūrėjų, baltosios knygos „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ sumanytoja ir bendraautorė Milda Dargužaitė pasakoja apie pirmą tokią išsamią studiją Lietuvoje ir jos rezultatus. 

Milda, papasakokite kiek žmonių ėmėsi šios studijos, kas buvo idėjos iniciatoriai?

Tokios detalios tyrimų apžvalgos, siekiančios atskleisti ne tik „sunkiuosius”, tačiau ir „minkštuosius”, kultūrinius lyčių nelygybės aspektus labai trūko Lietuvoje. Apžvalgą atlikome kartu su Asociacijos „Lyderė“ steigėjomis ir tyrėja, lyčių lygybės analitike Ugne Litvinaite. Mudviejų darbas ir virto bene 40 puslapių išsamia baltąja knyga. Tai – kokybinė, apžvalginė studija, kurioje apžvelgtos kelios dešimtys Lietuvoje ir užsienio šalyse vykdytų tyrimų, eksperimentų ir apklausų.

Milda Dargužaitė diskusijoje „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.
Milda Dargužaitė diskusijoje „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.

Kada ir kaip pradeda formuotis lyčių stereotipai?

Stereotipai formuojami jau nuo mažų dienų: pavyzdžiui, berniukai dažniau skatinami žaisti erdvinį suvokimą skatinančius žaidimus, tėvai jiems dažniau „atlygina” už namų ruošos darbus. Taip pat stereotipinį įsitikinimą formuoja ir kultūriniai veiksniai, tokie, kaip skirtingas lyčių vaizdavimas reklamose ir populiariojoje kultūroje. Štai dėl ko mums svarbu  mokytis atpažinti įvairius stereotipus bei jų įtaką mūsų sprendimams. Slaptoji stereotipų „supergalia” slypi tame, jog jie veikia pasąmoningai, dažnai mums to nė nenutuokiant.

Nors išsilavinusių moterų Lietuvoje daugiau nei vyrų, jos vis tiek uždirba mažiau, užima ir žemesnes pareigas. Tokie faktoriai, kaip darbo sritis, amžius, išsilavinimas, darbo patirtis, net dirbtų valandų skaičius, nepadeda atsakyti, kodėl vis tik nelygybė išlieka ir netgi didėja. Pasirodo, stereotipiniai įsitikinimai apie moterų ir vyrų savybes bei gebėjimus daro įtaką karjeros pasirinkimui ir galimybėms.

Ką reikia suprasti, norint veiksmingai spręsti lyčių nelygybės problemą darbo rinkoje?

Nors apie stereotipus kalbama jau senai, labai trūko paaiškinimų ir įrodymų, kaip ir kokia apimtimi tai iš tikrųjų įtakoja moterų karjeras.

Pavyzdžiui, didžioji dalis Lietuvos žmonių galvoja, kad moteris turi būti atsakinga už namų ruošos darbus. Toks įsitikinimas, deja, taip pat labai paveikia, kaip yra vertinamos moterys ir darbo aplinkoje: mūsų šališkumas lyčių atžvilgiu turi įtakos tam, jog vyrai, turintys tokią pačią kvalifikaciją, dažniau samdomi į darbą ir keliami pareigose.

Visuomenėje vis dar mažai žinoma ir apie tai, jog vertinant nepažįstamų žmonių gyvenimo aprašymus, lytis turi reikšmingos įtakos vadovo sprendimui priimti kandidatą į darbą ar ne. Ši studija apžvelgia daugybę eksperimentų ir mokslinių tyrimų, būtent parodančių stereotipų galią.

Diskusija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.
Diskusija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.

Ypač liūdna, kad stereotipai ne tik priimami, bet ir paveikia vaikų pasirinkimą dar labai ankstyvame amžiuje. Štai vaikams pristačius 2 žaidimus, stebėta, kurį rinksis mergaitės ir berniukai. Jau šešerių metų mergaitės labiau linkusios rinktis žaidimą „tiems, kurie labai stengiasi“, kai berniukai domisi žaidimu „labai protingiems“. Vadinasi, stereotipų įtaka pradeda veikti, jau kai vaikams vos 6 metai.

Svarbu įsisąmoninti, jog lytims tradiciškai priskiriami bruožai nėra nulemti išskirtinai mūsų biologijos. Tai per auklėjimą, bendravimą, kultūrą įdiegiami įsitikinimai apie moterų ir vyrų gebėjimus bei savybes. O šie klaidingi ir nesąmoningai mus veikiantys įsitikinimai apriboja žmonių galimybes. Tai turbūt ir yra svarbiausia visos studijos įžvalga.  

Jūs taip pat daug kalbate apie motinystę. Motinystė Lietuvoje išskirtinai paveikia moterų pozicijas darbo rinkoje?

Motinystė stipriai paveikia moterų pozicijas darbo rinkoje vien dėl vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų. Vyrų situacija yra visiškai kitokia – tėčiais tapusiems darbuotojams tai neturi įtakos – jų pajamos tolygiai kyla.

Kasdien namų ruoša užsiima net 84 proc. lietuvių moterų, gyvenančių poroje, tačiau tą patį daro tik 28 proc. vyrų. Susilaukus vaikų, šis skirtumas dar labiau padidėja – namų ruoša užsiima 97 proc. moterų, bet tik 23 proc. vyrų. Tokia situacija – visiškai nenormali, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Diskusija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.
Diskusija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.

Be to, kad moterys daugiau laiko skiria šeimai, egzistuoja ir motinystės bausmė.

Tyrimai rodo, kad turinčios vaikų moterys rečiau paaukštinamos bei mažiau uždirba nei turintys vaikų tėčiai. Atvirkščiai, vyrai, susilaukę vaikų, sulaukia atlyginimų padidėjimo. Tokie skirtumai nepaaiškinami vien tik dirbamų valandų skirtumu. Tiesiog yra galvojama, kad dirbančioms motinoms darbas nėra svarbus ir atitinkamai jos yra „blogesnės“ darbuotojos.

Motinystės bausmė ypač skaudžiai paveikia vienišas motinas. Jos uždirba net 33,4 proc. mažiau nei vieniši tėčiai. Negalėdamos skirti pakankamai laiko darbui ir profesiniam tobulėjimui, jos net ir dirbdamos yra viena dažniausiai skurdo ar socialinės atskirties rizikoje atsiduriančių grupių.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai