Pastaraisiais metais tiulis išgyvena atgimimą – masyvios, tačiau judesių neapsunkinančios tiulio suknios akį traukia tiek ant Lietuvos, tiek ant pasaulio svarbiausių pramogų pasaulio renginių raudono kilimo. Regis, kaunietė drabužių dizainerė Milda Grikšaitė-Jankuvienė su savo kūryba pataikė tiesiai ant bangos – jos tiulio sukneles pamėgo „influencerė“ Karolina Meschino, dainininkės Justė Starinskaitė, Kristina Radžiukynaitė ir kitos mūsų šalies garsenybės.
Milda, papasakok, kaip atradai save mados pasaulyje. Žinau, kad dirbai modeliu, bet pristatinėti drabužius ir juos kurti – tai du skirtingi dalykai.
Nuo vaikystės domėjausi mada, dizainu ir menu. Daug piešdavau, siuvau drabužius lėlėms, be to, kai buvau maža, mano tėvai turėjo siuvyklą, kurioje dažnai žaisdavau po sukirpimo stalu. Žinoma, anksčiau mada nebuvo pasiekama taip kaip dabar, todėl kai kuriuos su mada susijusius momentus iš ankstyvos vaikystės prisimenu iki šiol. Vienas tokių – „Jean Paul Gaultier Fragile“ kvepalų vaizdo klipas, dar praėjusiame tūkstantmetyje pamatytas per laidą „Nuo... Iki...“
Paauglystėje, šiek tiek blaškiausi tarp architektūros ir mados, vėliau įstojau į mados dizainą Danijoje, bet kaip tik tuo metu sulaukiau pasiūlymo dirbti modeliu. Supratau, kad tai gali būti proga iš labai arti pamatyti, susipažinti su tuo, ką stebėjau tik žurnalų puslapiuose. Todėl kelis metus dirbau, keliavau. Vytauto Didžiojo universitetui sudarius sutartį su Centrinio Lankašyro universitetu ir sukūrus mados dizaino studijų programą pagal britiškus standartus, net nedvejodama parašiau prašymą ir atsidaviau studijoms.
„Mild‘ Power“ atsirado po to. Trečiame kurse jau pradėjo grynintis mano bakalauro kolekcijos idėjos. Bokso įkvėpta kolekcija vadinosi „Soft Power“, joje moteriškumo simboliu tapo bokso pirštinė, kuri yra minkšta, atlieka apsauginę funkciją, tačiau esant reikalui gali ir sužeisti. „Mild‘ Power“ – mano vardo ir šios kolekcijos žodžių žaismas.
Romantinius jausmus mados verslas gali sukelti tik tiems, kurie su tuo nesusidūrę. Iš tiesų drabužių kūrimas, gaminimas kainuoja nemažus pinigus – ar šeima tave palaikė, kai sumanei imtis tokios avantiūros?
Na taip, madoje romantinių jausmų būna nedaug. Greičiau praėjus tam tikram laiko tarpui užplūsta nostalgija, žiūrint į jau atliktus darbus.
Išlaidos drabužių kūrimui prasideda jau studijų metu, be itin aukštos studijų kainos, kiekvieną semestrą studentai išleidžia vos ne antra tiek savo idėjų įgyvendinimui, darbų spausdinimui ir panašiai. Bet man pasisekė, kad mano vyras ir mama mane tikrai visada palaikė – tiek studijų metu, tiek dabar.
Esi gana naujas vardas Lietuvos mados rinkoje. Kaip reagavai, kai tavo paslaugų panoro ryškiausios mūsų šalies garsenybės?
Žinoma, jaučiuosi įvertinta, bet dėl to man galva nesvaigsta. Žiūrint globaliai, tai yra tik mažas žingsnelis man kaip kūrėjai, tikrai dar yra kur pasistengti.
Tiulis – tikrai ne kasdienis audinys, be to, ne visos drįsta net pabandyti jį prisijaukinti. Negi negirdi replikų, kad galėtum kurti kažką kasdieniškesnio, žemiškesnio, praktiškesnio?
Replikų aš girdžiu visada. Bet aš kuriu ne vien iš tiulio, tik gal tiulio rūbai fotogeniškiausi, todėl labiausiai matomi ir per juos mane identifikuoja. Nemažai dirbu su jau naudotomis medžiagomis, magistro studijose daug eksperimentuoju su džinsu, audinių marginimu ir tai plėtoju savo kūryboje.
O dėl „praktiškų“ daiktų... Aš dar nuo paauglystės vadovaujuosi tokia filosofija – kasdieniai drabužiai, tokie kaip džinsai, švarkas, paltas ir batai, turi būti labai aukštos kokybės. Jiems aš negailiu pinigų, nes įsigijusi dėviu daug metų. Kadangi tuos praktiškus daiktus itin sudėtinga pagaminti tokios aukštos kokybės kaip, tarkime, gamina „MaxMara“, manau, net neverta gadinti audinio. Ir šiaip kūryboje mane labiau traukia tai, kas suteikia džiaugsmo ir sukuria šventę.
Smalsu, kaip atrodo tavo pačios spinta? Apskritai mėgsti puoštis kasdienybėje?
Išeidama iš namų stengiuosi visada nors šiek tiek pasipuošti. Kadangi pastaruoju metu dažnai nutinka, kad visą dieną dirbu arba praleidžiu studijuodama, tai ne taip ir dažnai nutaikau tą progą pasipuošti. Drabužių specialiai sau nekuriu, eidama į renginius pasiskolinu tai, kas jau sukurta.
Socialiniai tinklai madą išpopuliarino taip, kad net vaikų vardiniams drabužiams negailima pinigų. O tu ar daug dėmesio skiri tam, ką vilki tavo dukrelė? Esi jai ką nors pasiuvusi?
Paradoksalu, bet dukrytės garderobu dažniausiai pasirūpina vyras. Man patinka ją puošti, bet nedarau iš vaiko mados ikonos, ji labai judri, todėl man svarbiau, kad jai būtų patogu. Bet šventėms darželyje visada ką nors pasiuvu, taip pat ji „užsisakė“, kad pasiūčiau suknelę artėjančiam gimtadieniui.
Paskaičiuota, kad per metus pagaminama 80 mlrd. vienetų drabužių – tai 400 procentais daugiau nei buvo gaminama 2000-aisiais. Suprantu, kad tavo gamyba nėra masinė, vis dėlto ar nekankina prasmės klausimai?
Man rodos, kad tokie klausimai daugelį kūrėjų kamuoja. Mane – labai dažnai, tačiau nepasiduodu masinei psichozei. Realybė yra tokia, kad didžiają šios statistikos dalį sudaro greitoji mada, kurios gaminių principingai sau neperku jau daugiau nei dešimt metų. Nepriklausomi dizaineriai sudaro labai labai mažą dalį mados rinkos, be to, dažniausiai būtent iš smulkesnių, įdomius rūbus kuriančių gamintojų įsigytus daiktus vartotojai yra labiau linkę tausoti, perparduoti per tokias platformas kaip „Vinted“.
Aš pati tiulines sukneles nuomuoju ir planuoju išplėtoti būtent šią sritį, nes tikrai ne visos gali ir nori siūtis individualiai.
Kaip manai, Lietuvoje gali egzistuoti stipri autorinės mados rinka? O gal ji jau egzistuoja?
Ji egzistuoja, bet yra maža. Apskritai Lietuvos mados rinka yra nedidelė, kad ir kaip bebūtų mūsų šalyje beveik nėra trend-setter’ių ir fast-adapter’ių: kol kažkas nėra „patvirtinama“ instagrame, tol vartotojai neskuba savarankiškai priimti sprendimo. Taip išeina, kad autorinė kūryba pirma turi visur pašmėžuoti, jog žmonės pradėtų jos norėti, o kūrėjui tai gali ir pabosti, norisi kūrybą kitaip plėtoti.
Kurie mados kūrėjai tave labiausiai įkvepia?
Man labai daug kūrėjų patinka! Ir jie visi skirtingi. Tarkime, iš senosios kartos visada žavėjausi Jeanas Paulis Gaultier, Johnas Galliano, Martinas Margiela, Rei Kawakubo, iš naujo atkurta „Elsa Schiaparelli“. Iš „naujokų“ einu iš proto dėl „Vivetta“, „Y/Project“, „Marques‘Almeida“, „Unravel“, „Mach & Mach“, „Alexander Arutyunov“.
