Metus Havajuose praleidusi Eivilė Čakaitė: „Nė vienas mano stereotipas nepasitvirtino“

Eivilės Čakaitės metai Havajuose
Eivilės Čakaitės metai Havajuose
Kamilė Navikaitė
Šaltinis: Žmonės
2018-09-21 17:49
AA

Visai jauna mergina, šiuo metu besimokanti Druskininkų Ryto gimnazijos trečioje klasėje, Eivilė Čakaitė, šiandien pasakoja apie neįkainojamą patirtį, įgytą visus metus mokantis Havajuose. Eivilė neslepia, kad ir anksčiau domėjosi mainų programomis, tačiau idėja ir liko idėja, kol vieną dieną visiškai spontaniškai ji užpildė aplikaciją į „Flex“ programos dalyvių atranką. Praėjo visus etapus, tapo finaliste ir dabar atvirai dalijasi įspūdžiais bei savo istorija su skaitytojais.

Pasak Eivilės, tai labai unikali ir asmeniška patirtis, kurią kiekvienas išgyventų savaip, tačiau neneigia fakto, kad vykti į tokias programas yra vienas geriausių gyvenimo sprendimų.

Retas mokykloje pasinaudoja galimybe mokytis užsienyje. Kaip sužinojai apie „Flex“ programą?

Viskas prasidėjo tada, kai mano anglų kalbos mokytoja, žinodama, kad aš domiuosi įvairiomis mainų programomis, atsiuntė man informaciją apie „Flex“ programą ir rekomendavo pabandyti. Tai aš ne tik pabandžiau, bet ir išvažiavau. (juokiasi)

O kaipgi tėvai? Ar jie neprieštaravo tavo išvykimui į Havajus?

Iš tikrųjų jie nesitikėjo... Tik po antrojo turo jie pradėjo svarstyti, kad gal aš tikrai būsiu atrinkta važiuoti ir mokytis užsienyje. Kai jau gavau pranešimą, jog esu finalininkė, mama verkė, nerimavo, bet aš ją raminau, jog tai tik viso labo dešimt mėnesių. Tuomet, po kiek laiko, tos liūdesio ir nerimo ašaros virto džiaugsmo ašaromis ir mano tėvai mane palaikė visus metus, domėjosi kaip man sekasi, ar viskas gerai.

Su kokiais stereotipais vykai į mainų programą? Ar jie pasitvirtino?

Aišku, kiekvienas girdime daug įvairiausių stereotipų, bet iš tiesų neturėjau kažkokių nusistatymų ir visi neigiami stereotipai, kuriuos man išvykstant kartojo, nepasitvirtino. Beje, faktas, kad visi amerikiečiai mėgsta ir labai myli greitą maistą, nėra absoliuti tiesa. Mano šeimoje nebuvo piktnaudžiaujama ar nesaikingai vartojamas toks maistas.

Eivilė Čakaitė su savo klase po pristatymo apie Lietuvą.

Kokius skirtumus įžvelgi tarp Lietuvos ir Amerikos švietimo sistemų?

Visa Amerikos švietimo programa yra visiškai kitokia nei Lietuvos. Visų pirma, ten yra kreditai, kuriuos turi pasirinkti. Vienas kreditas atitinka kokį nors mokomąjį dalyką. Pasirinkus tam tikrą norimą kreditą, mokaisi jį visus metus, tačiau jeigu atsitinka taip, jog nebesidomi ta sritimi, kurią pasirinkai, yra galimybė kitais metais nebesirinkti  to kredito. Žinoma, vertinimo sistema taip pat skiriasi, nes mūsų švietimo sistemoje esame vertinami balais, o Amerikos švietimo sistemoje vertinimas rašomas raidėmis. Galima dar būtų paminėti, jog skiriasi ir pamokų struktūra, nes pas mus dėmesys kreipiamas daugiau į teoriją, o ten labiau orientuojamasi į praktiką.

Ką gali pasakyti apie Havajuose gyvenantį jaunimą?

Manau, jog Lietuvoje dar nėra taip išpopuliarėjusi savanorystė. Havajuose šis dalykas yra itin populiarus jaunimo tarpe. Aišku, ką pastebėjau atvykusi į Havajus, kad dauguma jaunų žmonių yra labai malonūs, paslaugūs ir draugiški. Mane sužavėjo tai, jog jaunimas ne sėdi vietoje, o veikia.

Kaip  sekėsi bendrauti su bendraklasiais ir kitais mokiniais?

Aš per šiuos metus ėjau į dvi mokyklas. Antroji mano mokykla buvo religinės pakraipos, skirta tik mergaitėms. Ten klasė buvo tikrai vieninga, nes tos merginos pažįstamos jau nuo septintos klasės. Taip pat dėl to, jog jau sklandžiau kalbėjau angliškai, man buvo lengviau su visais susibendrauti. Pačioje pradžioje, pirmoje mokykloje, buvo šiek tiek sudėtingiau, todėl kad buvau susikausčiusi, o dar ir kalbos barjeras neleido jaustis laisvai.

Ką veikdavai laisvalaikiu?

Aš nuolatos savanoriaudavau. Dažnai važiuodavau tvarkyti paplūdimių, po mokyklos keliaudavau į tam tikrus savanoriškus susitikimus, įvairius planavimus. Taip pat prisijungiau prie Jungtinių Tautų simuliacijos, kuri nuolat reikalaudavo didelio pasiruošimo prieš susibūrimus. Aišku, kaip ir daugelis mano amžiaus jaunuolių, turėjau ir tą linksmąjį laisvalaikį: vandens pramogos, sportai, koncertai ir pan.

Eivilė Čakaitė su vienu iš Havajų senatorių.

Ne paslaptis, jog mainai ir panašios tarptautinės programos ugdo. O ką tu pasiėmei iš „Flex“ programos?

Pirmiausia, pradėsiu nuo begalės pažinčių, nuostabių akimirkų, didelio akiračio praplėtimo, naujos pasaulėžiūros, įstabių kraštovaizdžių ir vietovių pamatymo pačiuose Havajuose. Iš tiesų, ši patirtis išmokė mane bendrauti, komunikuoti su kitais žmonėmis, kuriems turi pasakoti apie savo šalį, savo kultūrą. Per šiuos metus suaugau, tapau tolerantiškesnė, pažinau naują kultūrą, nes atvykus į Havajus mane ištiko lengvas kultūrinis šokas. Taip pat suvokiau, kad atvirumas yra vertybė, todėl priėmiau naujus iššūkius, potyrius.

Kokių nuotykių per tuos metus Havajuose teko patirti?

„Flex“ programa buvo sukurta JAV kongrese, kur kasmet vyksta diskusijos ir posėdžiai, keliamas klausimas, ar vis dar reikia palaikyti šitą idėją ir skirti visokeriopą finansavimą, kurį teikia vyriausybė. Užpildžius aplikaciją aš buvau atrinkta vykti į Vašingtoną, kur susitikome su atsakingais už šią programą žmonėmis. Mes jiems papasakojome apie savo patirtį „Flex“ programoje sugretindami asmenį su programa, mat tuomet lengviau suprasti, kuo naudinga šios programos patirtis. Ši kelionė buvo pas įstabiausias ir labiausiai įsimenantis įvykis per visus metus, praleistus Havajuose.

Ar jau turi minčių, ką norėtum studijuoti baigusi mokyklą?

Galvoju studijuoti teisę arba komunikaciją. Mano mintys krypsta į aplinkosaugos teisės studijas arba tarptautinius santykius.

Eivilės Čakaitės metai Havajuose

Ar negalvojai apie galimybę studijuoti Amerikoje?

Ne, nemanau, kad studijuosiu Amerikoje, nes, kaip daugelis žino, ten labai brangu. Tačiau planuoju studijas pabaigti kur nors užsienyje ir tuomet grįžti į Lietuvą.

Šiais metais aplikacijas į „Flex“ programą galima pildyti ČIA iki spalio 18d.