Menininkė Modesta Butautytė geriau žinoma Monishos pseudonimu socialiniuose tinkluose prieš keletą dienų pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame ji šnekučiuojasi su benamiu Vytu. Įrašas ne tik sulaukė didžiulio skaičiaus peržiūrų – atsirado begalė žmonių norinčių padėti vyrui atsistoti ant kojų.
Menininkė prisipažino, kad jos pažintis su Vytu prasidėjo dar vasarą, tačiau iš pradžių, kaip ir į daugelį panašaus likimo žmonių, ji nekreipė dėmesio.
„Jis sėdėdavo Vilniaus gatvėje, šalia mano namų. Aš dažnai pro jį praeidavau. Tačiau prieš kelias dienas aš su juo pasisveikinau, o jis manęs paklausė kaip man sekasi meilėje ir kūryboje. Aš sustingusi atsisukau – net mano artimiausi draugai retai manęs to paklausia. Mes pradėjome kalbėti, jis papasakojo apie save. Man jis pasirodė kitoks ir panorau jam padėti“, – pasakojo ji.
Gatvėje gyvena metus
Nustebino žmonių gerumas
Menininkė prisipažino, Vyto istorijos paviešinimas įkvėpė ją tikėjimui žmonių gerumu.
„Kai nufilmavai pirmą vaizdo įrašą – jis sulaukė beveik 15 tūkst. peržiūrų. Žmonės pradėjo man rašyti. Rūbai jam atkeliaus net iš Anglijoje gyvenančių lietuvių. Fainiausia, kad jam padėti nori ne tik moterys, bet ir vyrai. Daug jų atsiuntė man darbo skelbimų. Aš pati atradau naujus skonius ir pradėjo vėl tikėti žmonėmis – gerų yra labai daug. Anglijoje gyvenanti Aušra man pirmadienį pervėdė 100 eurų – Vytas 50 eurų buvo skolingas už nakvynės namus. Jis galės susimokėti skolą ir už likusią sumą du mėnesius gyventi nakvynės namuose. Na, o neseniai Aušra vėl mane nustebino – moteris prižadėjo kas mėnesį sumokėti už nakvynės namus, kol Vytas atsistos ant kojų“, – džiaugėsi moteris.
Per šias kelias dienas Vytas Modestai tapo artimas, o ji pasirengusi padaryti viską, kad jis pagaliau atsistotų ant kojų,
„Kai susipažinau su Vytu – nebemiegu naktimis. Atrodė, kad mane kažkas traiško iš vidaus. Aš guliu baltoje patalynėje, šiltoje lovoje ir galvoju: „Kur miegas jis? Gal jam šalta? Gal jam skauda kepenis?“. Kol mes neįsiliejame į kažkokią istoriją žmonės mums yra tiesiog žmonės, vaikščiojantys šešėliai. Tačiau, kai mes prisiliečiame prie jo istorijos, tas žmogus virsta artimu. Dabar – jis man yra žiauriai artimas žmogus. Aš padarysiu viską, ką galėsiu, kad padėčiau jam atsistoti ant kojų, susirasti darbą. Jis neišėjo į gatvę, nes gėrė. Jis nerūko, jis negali netgi valgyti daug dalykų dėl ligos.
Aš jame matau didelę šviesą, gėrį, nuolankumą. Tiesiog jam reikia įpūsti stiprybės. Jis prisipažino, kad jam labai sunku buvo atsisėsti gatvėje. Reikėjo perlipti per visus ego. Pirmomis dienomis jam būdavo gėda – negalėdavo pakelti akių. Visi žmones kalba apie pareigas: vyro, žmonos, vaikų. Tačiau mes labai retai prisimename, kad yra dar viena pareiga – žmogaus pareiga. Nežinau kodėl dabar apie tai nebekalbame. Aš nesu geras ar naivus žmogus – aš tiesiog atlieku žmogaus pareigą, nes visada lieka klausimas: „O gal?“. Kaip man reiktų miegoti jeigu aš visą laiką galvočiau: „O gal aš jam būčiau padėjusi ir jis nebūtų statistinis žmonių mirusių gatvėje skaičius?“. Nenoriu, kad būtų „Gal?“. Noriu pabandyti jam padėti ir gyventi ramia sąžine“, – kalbėjo M. Butautytė-Monisha.
Visi norintys prisidėti prie Vyto gerovės gali tiesiogiai kreiptis į Modestą Butautytę-Monishą: tel. nr. 869426886 arba el. paštu: daone.studio@gmail.com.