Artėjanti pirmoji birželio savaitė – pasaulinė mezgimo viešose vietose savaitė – parodo, kad rankų darbo kūriniai yra menas, kuris gali kalbėti visuomenei aktualiomis temomis. Rankdarbiai jau seniai nebelaikomi vien tik hobiu. Kokybiški rankų darbo kūriniai itin vertinami autentiką mėgstančių žmonių, o menininkė Jurgita Minderytė-Motiekaitė savo darbais įrodė, kad laisvalaikio pomėgis gali tapti ir miesto erdvių menu, parodančiu, kaip keitėsi mūsų miestai per pastarąjį dešimtmetį.
Savo rankų darbo veltos vilnos ir mezginių dekoracijomis J.Minderytė-Motiekaitė papuošė gyventojų lankomas ir mėgstamas vietas, kurios buvo atnaujintos ES lėšomis.
„Įvairiais rankdarbiais užsiimu jau labai seniai – nuo papuošalų iki rūbų ar namų dekoracijų gamybos. Tai nepamainomas atsipalaidavimo ir idėjų realizavimo būdas, padedantis suburti drauge visą šeimą, – pasakoja rankdarbių ir smėlio menininkė J.Minderytė-Motiekaitė. – Tikiu, jog menas ne tik gali, bet ir turi atkreipti visuomenės dėmesį į ją supančias aktualijas. Pavyzdžiui, įgyvendinant šį projektą kiekvienam objektui buvo kuriama dekoracija, susijusi su jo istorija ar dabartine paskirtimi. Taip Bernardinų sode atsirado didingas baltas povas. Galbūt vienus jis vertė susimąstyti apie tai, kaip parkas atrodė prieš sutvarkymą ir koks puošnus it povas atrodo dabar. Kitiems gal tai buvo gražiai gamtą papildantis akcentas ar sėkmės simbolis.“
Menininkės rankų darbo kūriniai papuošė 7 objektus: Birštono kurhauzą, Kauno pilį, Raudondvario dvarą, Bernardinų sodą Vilniuje.
Paskutinius J.Minderytės–Motiekaitės darbus galima pamatyti Pūčkorių atodangoje, kurioje medžius puošia balta žuvėdra, simbolizuojanti aukštus tikslus bei laisvę. Trakų pusiasalio pilis dekoruota bangomis ir karūna. Šie meno dirbiniai primena legendą apie kunigaikštį Kęstutį ir Birutę, kilusią iš Palangos. Šv. Jonų bažnyčios vartus papuošė baltas angelas, saugantis bažnyčią bei varpinę nuo negandų.