Menininkai Saulius Urbonavičius-Samas ir Gintas Banys žinomus draugus kvietė pasigrožėti savo darbais

„AP galerijoje“ paroda „Rokas su teptukais“ /Irmanto Gelūno nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-01-14 19:59
Sausio 14-ąją „AP galerijoje“ pristatyta dviejų sielos brolių Sauliaus Urbonavičiaus-Samo ir Ginto Banio bendra paroda „Rokas su teptukais“.

„Rokas su teptukais“ – tai dviejų energija trykštančių muzikantų – Ginto Banio ir Sauliaus Urbonavičiaus-Samo – kūrybos paroda. Jie ne tik groja, kuria dainas, bet ir stovi prie molbertų. Tiesa, S. Urbonavičius-Samas tai daro vis rečiau, o G. Banys vis dažniau.

Parodos pavadinimas sufleruoja, kad menininkai roką ne tik girdi, bet ir... mato. Galvose susikaupusios filosofinės prasmių paieškos sugulė potėpiais ant drobių. Unikali proga pamatyti retai parodose eksponuojamų menininkų kūrinius.

Anksčiau apie meną ir jį įkvėpusius kūrėjus Saulius Urbonavičius-Samas yra pasakojęs:

„Mane vežė impresionistų istorijos: van Gogho, Gauguino... Juokaudamas sakydavau, jog nusipjaučiau abi ausis, kad tik būčiau toks kaip Vincentas van Goghas. Universitete buvau vienas aktyviausių studentų, apsėstas įvairių idėjų, o dėstytojai mane laikė labai perspektyviu jaunuoliu. 


„AP galerijoje“ paroda „Rokas su teptukais“ /Irmanto Gelūno nuotr.
„AP galerijoje“ paroda „Rokas su teptukais“ /Irmanto Gelūno nuotr.

Gerai tapyti tapo mano siekiamybe: visur vaikščiodavau su pieštuku rankose, apipaišiau visus sąsiuvinius, važiuodavau į parodas Vilniuje, dieną naktį su draugais filosofuodavome apie meną, o kai gerai įvaldžiau piešimo techniką ir ėmiau tapyti rimtus kūrinius, surengiau ir pirmąsias savo parodas Šiaulių bibliotekoje ir Panevėžio parodų rūmuose. Studentui tai buvo įspūdingas pasiekimas, o atsidavimas piešti nesvietiškas. Tapydavau užsidaręs savo kambariuke paromis be miego, nieko nevalgydavau, apimdavo net transo būsena. Puikiai suprantu italų Renesanso menininką Michelangelo Buonarroti: tapydamas jis sandalus nusiėmė su visa oda. Jeigu kurdamas įsijauti, nieko kito nebejauti. Pasišventęs menui žmogus gyvena kitą gyvenimą, atsiriboja nuo pasaulio, išeina iš rutinos, pasižiūri į viską iš šono ir paskui per savo piešinius dalijasi su kitais tuo, ką pajuto.

Darbus aliejiniais dažais tobulindavau iki beprotybės savaitėmis, mėnesiais... Neidavau į paskaitas, bet dėstytojai labai nepykdavo, nes vertino tai, ką dariau.

Kai, rodos, ir aš jau buvau beįsitvirtinantis tapytojas, ketvirtame kurse vėl pasimaišė muzika. Subūriau „Bix“, taip dailė atsidūrė antrame plane, bet grupės meniniu įvaizdžiu rūpinausi pats: kūriau videoklipus, piešiau plokštelių ir albumų viršelius. Taip ilgainiui mano kuriamu paveikslu tapo daina. “

Tiesa, vėliau Samas ir vėl sugrįžo prie vieno iš savo pašaukimų, o į šiandien pristatytą parodą sukvietė ir garsius draugus. 

Naujausi straipsniai