„Tai toks skausmas, kurį jauti kiekviena savo kūno ląstele, jauti tą skausmą fiziškai. Tavęs niekas neužgavo, nepastūmė, nebuvo smūgio, bet tu palieti save, ir jauti fizinį skausmą“, – apie jausmą karo metu pasakojo Ana Gladkaja, su penkiais savo vaikais ir sūnėnu į Lietuvą atvykusi vos prieš savaitę.
39-erių ukrainietės Anos Gladkajos interviu, duotame laidai „Nuo... Iki...“, buvo ne tik daug ašarų, skausmingų pauzių, bet ir išminties. Moteris ir penki jos vaikai tapo Ukrainos režisierės Irynos Cylik neseniai Lietuvos kino teatruose pasirodžiusio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojais. Žinoma režisierė Giedrė Žickytė tapo šio filmo prodiusere.
Aštuonerius metus Ana su šeima gyveno Donbase. Tai regionas, kuris po 2014-aisiais įvykusios Krymo krizės, kai separatistinis rusų judėjimas pradėjęs karinius veiksmus perėmė ten esančius miestus, buvo atkirstas nuo Ukrainos.
Moteris prisipažino, kad tik atvykusi į Lietuvą pirmą kartą per aštuonerius gyvenimo metus pamatė, kad jos vaikai miegojo ramiai – nekrūpčiodami, ir nebijodami nebenubusti.
„Čia viskas kitaip, viskas ne taip kaip pas mus. Vaikai vis dar negali patikėti, kad jiems nebereikia bėgti, kad gali tiesiog atsipalaiduoti, ir miegoti nusirengę. Tai reiškia, kad nereikia vilkėti kelių sluoksnių drabužių, nereikia einant miegoti šalia susidėti šiltų drabužių komplekto, nes bet kurią akimirką prasidėjus bombardavimui, gali tekti bėgti į rūsį, kur drėgna, ir šalta“, – pasakojo Ana.
Beveik visus pirmus karo metus Ana su vaikais praleido savo nedidelio namuko rūsyje, kuriame kartu dar slėpėsi viena iš dviejų seserų su sūnumi. Moteris sunkiai rinks žodžius pasakodama apie gyvenimo sąlygas.
Sukrečianti Anos istorija gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK.