Mudu vakarieniavome jaukiame restoranėlio kieme. Girdėjau, kaip prie gretimo staliuko sėdinčios moteriškaitės tarpusavyje susišnabždėjo: „Kokia graži pora.“
Susipažinome per socialinį tinklą „Facebook“. Ant bendro draugo sienos vyko arši diskusija, į kurią ir aš, ir Giedrius aktyviai įsitraukėme. Taip aktyviai, kad greitai pastebėjome, jog diskutuojame tik vienas su kitu. Neliko nieko kita, kaip pradėti bendrauti privačiai. Mums nebuvo uždraustų temų, valandų valandas praleisdavome kalbėdamiesi ir dalydamiesi mėgstamais muzikos įrašais.
Nekantriai laukiau pirmojo susitikimo. Kai jis pakvietė į pasimatymą, visą dieną blaškiausi – niekaip neapsisprendžiau, kokią suknelę vilktis, aukštakulnius ar balerinukes autis.
Nekantriai laukiau pirmojo susitikimo. Kai jis pakvietė į pasimatymą, visą dieną blaškiausi – niekaip neapsisprendžiau, kokią suknelę vilktis, aukštakulnius ar balerinukes autis.
Galų gale netgi pasidažiau pas profesionalią meistrę. Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti įspūdį, kurį man paliko Giedrius, tai būtų – vyriškas. Aukštas, tamsiaplaukis, vilkintis džinsais ir grubaus audinio švarku, paryškinančiu pečių liniją. Išties gerai apsirengęs. Atnešė rudens gėlių puokštę ir pabučiavo mane į žandą.
Tą pavakarę kalbėjomės apie žmones ir įvykius, padariusius didžiausią įtaką gyvenime. Jam tai buvo Arvydas Sabonis. Vaikystėje įvykęs susitikimas su juo įkvėpė Giedrių siekti svajonių. Man – Elena Leontjeva, kuri kažkada pasakė, kad moteris turi pati užsidirbti auskarams su deimantais.
Pasitikėjau savimi, todėl, kai Giedrius lydėjo iki taksi automobilio, buvau beveik tikra, kad mūsų laukia ir antras, ir trečias pasimatymas. Taip, mudu kartu buvome graži pora.
Dažniausiai vakarieniaudavome du kartus per savaitę. Atradau daug naujų vietų ir nepatirtų skonių. Keletą kartų pasiūliau Giedriui sąskaitą pasidalyti per pusę, bet jis tik mostelėjo ranka. Giedrius dirba IT srityje, tad dėl pinigų nevertėjo jaudintis. Tačiau – reikėjo jaudintis dėl kitko...
Po vieno pasimatymo jis parvežė mane namo. Pabučiavo atsisveikindamas, o aš nedrąsiai pasiūliau užeiti arbatos. Bet jis atsisakė – pasiteisino, kad turi suplanuotą skambutį per programą „Skype“ su užsienyje dirbančiu kolega. Mano moteriškasis pasitikėjimas savimi pamažu ėmė tirpti kaip pažliugęs sniegas pavasarį. Netgi pradėjau skaityti tokias interneto portalų antraštes, kaip „Po kelių pasimatymų verta gultis į lovą“. Svarsčiau, gal Giedrius yra itin senamadiškų pažiūrų (juk gyveno su mama), gal nepasitiki savimi lovoje, o gal net turi kitą... Su pavydu klausydavausi draugių pasimatymų istorijų. Ilgainiui pamilau Giedrių...
Tą vakarą restoranas buvo pustuštis. Vaikinas nuo pat susitikimo pradžios pastebimai jaudinosi. Aš slapčia galvojau: štai, pagaliau atėjo didžioji diena, kai jis pasakys, kad mane myli... Giedrius graudinosi, akyse sužibo ašaros: „Gabija, tu man labai patinki, bet aš esu homoseksualus“... Tai buvo pati sunkiausia minutė mano gyvenime. Nesusivaldžiau. Trenkiau restorano lėkštę į žemę ir išbėgau neatsisukdama. Susitarusi su gydytoja, pasiėmiau nedarbingumo lapelį ir tris dienas tiesiog gulėjau lovoje, buką žvilgsnį įbedusi į lubas. Giedrius nuolat skambino telefonu, bet aš neatsiliepiau.
Po kelių mėnesių mes vėl pradėjome bendrauti. Nusprendžiau vadovautis sparnuotu posakiu, kad gėjai – geriausi mergaičių draugai. Vėl įsibėgėjo vakarienės, pokalbiai iki išnaktų – tik dar atviresni... Prisidėjo ir bendri mados reidai po parduotuves. Tiesa, keletą kartų Giedrius paprašė suvaidinti jo merginą. Kartą tai buvo jo kolegų vakarėlis, o kitą – nedrįsau atsisakyti – pažintis su jo mama.
Tik dabar, žvelgdama iš laiko perspektyvos, galiu pasakyti, koks žalingas ir netgi pavojingas merginoms požiūris „gėjai – geriausi draugai“. Tai – gudriai paspęsti spąstai. Pirmiausia, tu su juo tik gaišti laiką, per kurį galėtum rasti tikrą gyvenimo meilę, o dalis patrauklių vyrų mano, kad tu ne laisva. Antra, tai iš pagrindų griauna moters savigarbą – kad ir kokia graži iš prigimties būtum, kad ir kaip seksualiai atrodytum, vyro akyse tu nematai jokio atsako. Pamažu pripranti prie to... Apleidi save... Be to, aplink daugėja naujų pažįstamų homoseksualių vyrų...
O aš iki šios akimirkos abejoju, ar Giedrius išties yra homoseksualus, ar taip sakydamas tiesiog norėjo atsikratyti manęs – kad nepuoselėčiau tuščių vilčių...
Vieną dieną Giedrius iš mano gyvenimo dingo taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. Nebeskambino. Neatsakė į skambučius ir žinutes. Tarsi be jokios svarios priežasties nutraukė ryšį socialiniame tinkle „Facebook“.
Slinko laikas. Vieną dieną bendra mūsų pažįstama Marija feisbuke pasidalijo vestuvių nuotraukomis. Prie altoriaus bažnyčioje ji spaudė... Giedriaus ranką!
Susijaudinusi kažką jam parašiau. Gavau atsakymą, kad iš šio telefono numerio jis nepageidauja gauti nei skambučių, nei žinučių. Dar po metų Marija socialiniame tinkle pasidalijo iškalbinga žinia, kad pasikeitė jos statusas, dabar ji – mama!
O aš iki šios akimirkos abejoju, ar Giedrius išties yra homoseksualus, ar taip sakydamas tiesiog norėjo atsikratyti manęs – kad nepuoselėčiau tuščių vilčių... Jausmas toks, tarsi skaitytum įtraukiantį detektyvinį romaną ir iki pat jo pabaigos taip ir liktų neaišku, kas žudikas.
Gabija
TAIP PAT SKAITYKITE: Meilės istorija: gražiausias žodis – „meilužė“