Meilės istorija: astrologė pasakyti žodžiai įstrigo ilgam

Moteris laiko rutulį / Shutterstock nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-01-12 15:00
Sena kaip pasaulis dilema: ar vyras ir moteris gali būti tiesiog geri draugai? Ar iš tokių santykių visada bent vienas tikisi ko nors daugiau?

Vaidotas be jokios aiškios priežasties patarė man nueiti pasikalbėti pas astrologę.

– Gal jums įdomu, kaip klostysis santykiai su kokiu nors svarbiu žmogumi? – paklausė astrologė.

Pati nežinau, kodėl pasakiau Vaidoto gimimo datą. Galbūt todėl, kad jis ir pasiūlė kreiptis į būrėją.

– Kokie santykiai jus sieja?

– Darbiniai. Tik. Galima sakyti – mes kolegos, – atsakiau.

– Oho. Čia tai bent, – šūktelėjo astrologė, suvedusi Vaidoto gimimo datą į specialią programą ir įsižiūrėjusi į kompiuterio ekraną. – Nėra čia jokių darbinių santykių.

– Kaip tai? – nesupratau.

Daug žmonių susituokia tik dėl karminių skolų. Didžiausia problema ta, kad, sumokėjęs karmine skolą, žmogus pajunta visišką abejingumą savo partneriui. Tada šeimos ir byra.

– Pažiūrėkite, jo juodas Mėnulis virš jūsų meilės būsto, – astrologė man rodė mįslingas susikertančias linijas kompiuterio ekrane. Nieko nesupratau.

– Tai reiškia, kad jis turi didelę meilės jums skolą.

– Bet man vis atrodo, kad tai aš jam skolinga: daug iš jo išmokau, sužinojau naujų dalykų.

– Nesąmonė. Tai jis skolingas jums. Sunki karminė meilės skola.

– Ką tai reiškia? – paklausiau.

– Kažkokia neištesėta meilės priesaika. Neįvykusios vedybos. Staigi sutuoktinio mirtis, – ėmė vardyti priežastis astrologė. – Tiesiog kartais Dievas tokių sielų pasigaili ir leidžia vėl susitikti – kitame gyvenime. Taip grąžinti skolą. Vaidoto siela tai jaučia, todėl ir nori kuo daugiau būti šalia jūsų, jus mylėti...

– Bet aš jo nemyliu... Ir taip – gerai pagalvojus – praleidžiu su juo per daug laiko. Kita vertus, man jau ilgą laiką niekaip nesiseka sukurti nuoširdžių ilgalaikių santykių – niekas manęs nepamilsta...

TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija: „Galite smerkti, bet myliu jaunesnį...“

– O tai jau visai normalu, – nė nemirktelėjusi atšovė astrologė. – Negalėsi būti laiminga su jokiu kitu vyru, kol Vaidotas negrąžins skolos. Kito vyro siela tarsi jaučia, kad tu nesi laisva.

– Kiek tai tęsis? Tas skolos grąžinimas?

– Būna įvairiai. Gali ir visą gyvenimą...

– Tai gal man verta pamilti Vaidotą ir kurti šeimą su juo?

– Daug žmonių susituokia tik dėl karminių skolų. Didžiausia problema ta, kad, sumokėjęs karmine skolą, žmogus pajunta visišką abejingumą savo partneriui. Tada šeimos ir byra. Be to, ir jūsų horoskopai nedera, kažkas negerai būtų su iš šių santykių gimusiais vaikais. Neverta.

Susimokėjau, padėkojau ir išėjau.

Labiausiai troškau vieno – prisiminti bent maža dalelytę iš to praėjusio gyvenimo, iš tos tada nutikusios tragiškos meilės istorijos. Sena kaip pasaulis dilema: ar vyras ir moteris gali būti tiesiog gerais draugais? Ar iš tokių santykių visada bent vienas tikisi ko nors daugiau?

Labiausiai troškau vieno – prisiminti bent maža dalelytę iš to praėjusio gyvenimo, iš tos tada nutikusios tragiškos meilės istorijos. Sena kaip pasaulis dilema: ar vyras ir moteris gali būti tiesiog gerais draugais?

Mes su Vaidotu buvome kolegos iš skirtingų įmonės padalinių. Daug laiko dirbome prie bendrų projektų. Įmonė buvo jauna, rinka – auganti, todėl darbai kartais užsitęsdavo iki vėlumos. Kartais save apsidovanodavome ir eidavome paragauti kokio nors naujo Vilniaus restorano patiekalų. Bet aš niekada nežiūrėjau į jį kaip į vyrą... Gal čia ir amžiaus skirtumas buvo kaltas. Bet juk susituokusios tokios poros tvirtina, kad tų metų visai nejaučia... Tik saldžiai šypsosi ant žurnalų viršelių.

***

– Dabar jau laikas tau eiti pasikonsultuoti pas astrologę, – pasakiau Vaidotui per artimiausią vakarienę.

– Kad aš ten jau buvau. Anksčiau, – ramiai atsakė jis man.

– Pas tą pačią?

– Pas tą pačią.

Ilgam įsivyravo nejauki tyla.

Tada trumpai ir lakoniškai išsiaiškinome, kad abu žinome tą patį.

– Tai ką dabar mes darysime?.. – mano klausimas pakibo ore.

Vaidotas kalbėjo ilgai – apie šeimos albume rastą pageltusią nuotrauką iš kažkokių vestuvių, kur kampe stovi jauna mergina, be galo panaši į mane. Apie tai, kad kartais rytais pabusdavo nuo keisto rožių kvapo, o pirmą kartą sutikęs mane užuodė tą patį aromatą. Tokie buvo mano kvepalai. Apie keistą neviltį ir nerimą, kad viskas, kas jam brangiausia, artimiausiu metu sugrius.

Vaidotas kalbėjo ilgai – apie šeimos albume rastą pageltusią nuotrauką iš kažkokių vestuvių, kur kampe stovi jauna mergina, be galo panaši į mane.

Nuo tų žodžių man skaudėjo taip pat.

Abu norėjome to paties: kažkaip prisiminti kadaise mus siejusią meilės istoriją, gatves, kuriomis vaikščiojome, svajones, kurias puoselėjome.

Sutarėme taip: ieškoti meilės prisiminimų ir pėdsakų vyksime į amžinuoju meilės miestu tituluojamą Paryžių. Norėjau, kad baigtųsi tie karminiai ryšiai ir abu taptume laisvi, būtume laimingi. Pasiėmėme savaitę atostogų ir kartu išskridome į Prancūzijos sostinę. Prieš tai tvirtai sutarėme, kad mums grįžus jis parašys pareiškimą išeiti iš darbo ir dings iš mano akiračio.

Ta savaitė Paryžiuje buvo keista.

– Gyvenkime ne taip, tarsi tai būtų paskutinė diena. Gyvenkime taip, tarsi ji būtų pirmoji, – oro uoste pasakė jis.

Tik ten iš tiesų pajutau, ką reiškia atradimo džiaugsmas ir noras sustabdyti akimirką. „Pasiimki metus, palik man sekundes“, – supratau, apie ką dainuoja Jazzu.

Paskutinę mūsų naktį atsikėliau vos Vaidotui užmigus ir išvažiavau į traukinių stotį. Jis pabudęs ras tik sujauktas baltas paklodes. Grąžinta karminė meilės skola juk virsta baisiu abejingumu. O aš nenorėjau to patirti...

TAIP PAT SKAITYKITE: Meilės istorija: „O kas, jei mūsų santykiai tada būtų susiklostę kitaip...“

Naujausi straipsniai