Dėl meilės žmonės kuria eiles, muziką. Dėl meilės gyvena ar miršta... Net ir patyrę nelaimingą meilę be atodairos neria į kito žmogaus glėbį. Ir kas gi ta meilė? Šį kartą žodį suteikiame mokslininkams, tomografu tyrusiems įsimylėjėlių smegenis.
Mokslininkai nustatė, smegenų sritis, atsakingas už meilę ir šiltus jausmus. Jų iš viso yra trys. Pirmoji lemia geismą, seksualinį potraukį, kuris verčia mus susirasti partnerį. Antroji skatina potraukį (t. y. įsimylėjimą ir aistrą arba romantinę meilę), dėl kurio visą energiją norisi skirti tik tam vieninteliam žmogui. Ir trečioji – prieraišumo sritis, suteikianti galimybę toleruoti partnerį bent jau tiek laiko, kiek jo reikės palikuoniams užauginti. Arba net visą gyvenimą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad būtent romantinė meilė, o ne geidulys, yra esminis žmonių dauginimosi instinkto variklis.
Hormonų audros ir atoslūgiai
Įsimylėjus smegenyse vyksta ryškių pokyčių. Ypač suaktyvėja dvi smegenų sritys. Vieną jų mokslininkai vadina pačia primityviausia (neturinčia nieko bendra su emocijomis, pažinimu), ją turi net ropliai. Ši smegenų sritis atsakinga už priklausomybes, dėmesio koncentraciją, norą bet kokia kaina patirti malonumą. Ji suaktyvėja ir kai siekiame gabalėlio šokolado, tikimės šoktelėti karjeros laipteliu ar laimėti žaisdami kazino. Tačiau stipriausiai šią smegenų dalį žmonėms sukrutina įsimylėjimas ir... kokainas. Tiesa, pirmasis kur kas daugiau.
Beje, šių abiejų hormonų vyrams ir moterims padaugėja ir patiriant orgazmą, todėl pasimylėjus su atsitiktiniu vyru taip pat galima patirti nežemiško susiliejimo, artumo pojūtį...
Kitoje smegenų dalyje įsimylėjus pradedami gaminti mūsų organizmo stipriausi hormonai: dopaminas ir noradrenalinas. Jie aktyviai sklinda po smegenis, todėl žmogus gali susitelkti į vieną vienintelį dalyką – meilę. Ir tai daro be galo energingai, pavydžiai, džiaugsmingai – verždamasis paskęsti euforijoje, t. y. mylimojo glėbyje dažniausiai net netenka sveikos nuovokos. Mat kai įsimylime, smegenų sritys, atsakingos už neigiamas emocijas ir racionalius sprendimus, tarsi užmiega. Ne veltui hormonas dopaminas dar vadinamas natūraliu narkotiku, stumiančiu į beprotybę ir pašalinančiu vidinę kontrolę.
Taip pat skaitykite: 12 laimingos santuokos paslapčių
Įsimylėjėlių smegenys buvo ištirtos ir po dvejų metų. Paaiškėjo, kad aktyvios jau visai kitos sritys: atsakingos už emocijas, kūno reakcijas, atmintį, dėmesį... Dopamino gerokai sumažėjo. Ką gi, gamta padeda mums aistringai įsimylėti, kad susirastume partnerį ir susilauktume palikuonių. Kai tai įvyksta, ji rūpinasi sukurti ramią aplinką vaikui užauginti.
Romantinė meilė – nevaldomas poreikis
Turėdami omenyje įsimylėjusių žmonių smegenų veiklos pokyčius, mokslininkai padarė išvadą: meilė – ne emocija, ne jausmų grandinė, o vienas mūsų esminių poreikių, gyvenimo variklių, varomoji jėga. Jie netgi paskelbė keletą teiginių, turinčių mus įtikinti, kad romantinė meilė – poreikis susiporuoti su geidžiamu partneriu, o ne emocija.
- Romantinę meilę, kaip ir kai kuriuos esminius poreikius (troškulį, šalčio pojūtį), sunku nuslopinti. O emocijos kinta gana greitai.
- Romantinė meilė, kaip ir kai kurie esminiai poreikiai, nukreipiama į vieną konkretų tikslą: meilė – į mylimąjį, alkis – į maistą... O emocijos siejamos su daugeliu objektų ir idėjų.
- Romantinė meilė nėra susijusi su kokia nors veido išraiška. Visos pagrindinės emocijos turi kokią nors stereotipinę veido išraišką.
- Romantinę meilę, kaip ir esminius poreikius, labai sunku valdyti.
- Romantinė meilė, kaip ir esminiai poreikiai, susijusi su dideliu dopamino kiekiu.
Klastingi hormonų žaidimai
Smegenyse vykstantys cheminiai procesai priklauso nuo skirtingų hormonų veiklos. Geismas siejamas su testosteronu, įsimylėjimas – su dopaminu ir noradrenalinu, prieraišumas – su oksitocinu (moterims) ir vazopresinu (vyrams). Kiekvienos emocijos paskirtis kitokia. Geidulio – paprasčiausiai paskatinti susiporuoti. Įsimylėjimo – geidulį nukreipti į vieną asmenį. Prieraišumo – vyrui ir moteriai suteikti galimybę kurį laiką būti kartu.
Emocijos viena su kita susijusios (kartais darniai, kartais – ne), visos veikia viena kitą. Įsimylėjimas skatina geidulį. Kai įsimylime, hormonas dopaminas stimuliuoja testosterono išsiskyrimą. Geidulys su įsimylėjimu gali sietis ir atvirkščiai: patiriant orgazmą smarkiai padidėja dopamino kiekis. Taigi, jei meilės bijote kaip ugnies, geriau ir nesimylėkite...
Įsimylėjimo liepsna laikui bėgant nurimsta. Dingsta aistra ir, jei viskas susiklosto sėkmingai, ateina ramybės, saugumo pojūtis – užsimezga prieraišumas. Vyrams išsiskiria tėvystės hormonas – vazopresinas.
Laboratorijoje atliekant tyrimus su pelėmis paaiškėjo, kad vykstant ejakuliacijai patinėlių smegenyse šio hormono padaugėja, kad tėtis galėtų likti su mama ir pasirūpintų savo palikuoniais. Gimdančioms moterims išsiskiria oksitocinas. Šis hormonas stimuliuoja pieno atsiradimą, sukelia gimdos susitraukimus, stiprina motinos ir vaiko ryšį. Beje, šių abiejų hormonų vyrams ir moterims padaugėja ir patiriant orgazmą, todėl pasimylėjus su atsitiktiniu vyru taip pat galima patirti nežemiško susiliejimo, artumo pojūtį...
Idealu, kai visos šiltos emocijos veikia darniai ir yra susijusios su vienu asmeniu. Bet kartais jos visos gali būti nukreiptos skirtingais keliais. Kitaip tariant, vienu metu galite jausti ir labai gilų prieraišumą sutuoktiniui, ir būti romantiškai įsimylėjusios meilužį, ir geisti kokio nors bendradarbio... Taigi, pasak mokslininkų, įmanoma vienu metu jausti šiltus jausmus daugiau nei vienam vyrui. Tik bėda, kad tokie jausmai sukelia kančių.
Ketveri metai – ir skirtis?
Stebėdami žmonių smegenų reakcijas, mokslininkai nustatė, kad romantinė meilė tęsiasi vidutiniškai 12–18 mėn. Laimė, praėjus aistringam įsimylėjimui, šį jausmą gali pakeisti prieraišumas ir trukti visą gyvenimą.
Pasak statistikos, dauguma porų išsiskiria po ketverių metų. Kai kurie mokslininkai mano, kad būtent kas ketverius metus vaikai gimdomi visuomenėse, esančiose arčiausiai gamtos. Spėjama, kad maždaug prieš tris milijonus metų mūsų protėviai susirasdavę porą ne visam laikui, bet tik iki tol, kol pagimdžiusi moteris atgaus jėgas ir palikusi vaiką galės išeiti ieškoti maisto. Tada poros santykiai tapdavę nebeprasmingi, ir vyras su moterimi išsiskirdavo.
Kaip sužadinti aistrą
- Dopamino kiekis padidėja, kai išgyvename ką nors nauja. Jei su partneriu gyvenate jau ne vienus metus, nuolat išbandykite tai, kas nekasdieniška, jaudina, gal net yra šiek tiek pavojinga. Pavojai skatina išsiskirti adrenaliną, o jis susijęs su dopaminu ir noradrenalinu.
- Dopamino išsiskyrimą padidina ir netikėtas, geras humoras. Todėl dažniau juokaukite.
- Seksas taip pat gali paskatinti dopamino išsiskyrimą, bet mylėtis turite norėti, o ne prisiversti.
- Būkite atviri. Atsiverdami, nuoširdžiai domėdamiesi partneriu, atidžiai išklausydami, skatinsite susidaryti smegenų jungtis, būtinas romantinei meilei.
- Jauskitės laimingi. Mus jaudina džiugūs ir laimingi žmonės.
Kaip išsaugoti prieraišumą (tai neturi nieko bendra su geiduliu ir įsimylėjimu)
- Atsiduokite ir būkite kantrūs.
- Aktyviai klausykitės.
- Gerbkite savo išrinktąjį.
- Būkite įdomūs, tobulėkite.
- Suteikite vyrui privatumo (vyrui patartina įtraukti moterį į savo veiklas).
- Paaiškinkite partneriui savo poreikius ir susitaikykite su jo trūkumais.
- Ginčykitės koncentruodamasi į sprendimą, o ne kaltinimus.
- Pamirškite praeitį.
- Būkite ištikimi.
- Santykius puoselėkite kasdien.