Turbūt nemažai žmonių mano, kad jeigu jau praleido tam tikrą gyvenimo etapą, kai daugelis kuria naujus santykius, tai meilės traukinys jau nuvažiavo nespėjus į jį įšokti. Ar tikrai?
Daugelis mūsų esame girdėję gražių istorijų apie tai, kaip penkiasdešimtmečiai, šešiasdešimtmečiai ar dar gerokai vyresni žmonės susitinka, pamilsta vienas kitą ir sukuria gražius santykius. Galime tik pasidžiaugti, kad likimas suveda jau daug gyvenimo patirties turinčias asmenybes ir brandūs vieniši žmonės ne užsisklendžia, o, priešingai – geba atsiverti ir iš tikrųjų priimti kitą – naują žmogų – į savo gyvenimą.
Mokslininkas Michaelas Coganas, kaip ir daugelis kitų tyrėjų, teigia, kad ne tik tos poros, kurios išlaiko santykius iki brandos, bet ir užmezga juos jau brandžiame amžiuje, nemažai laimi.
Visų pirma lūkesčiai sau pačiam ir kitam žmogui jau ne tokie aukšti arba būna pakitę kriterijai, pagal kuriuos tie reikalavimai keliami. Pavyzdžiui, jaunesniame amžiuje, kaip teigia tyrinėtojai, ypač vertinama (o neretai ir pervertinama) fizinė trauka, suderinamumas, o vyresniame amžiuje daug svarbesnis sąžiningumas, pagarba, pozityvus požiūris.
TAIP PAT SKAITYKITE: 50 metų meilę puoselėjantys Danutė ir Kazimieras – apie tai, kas šeimoje svarbiausia. Darnaus gyvenimo receptai
Taip pat teigiama, kad jaunesni žmonės vienas kitą labiau linkę vertinti pagal tai, kas nuo jų pačių nepriklauso (fizinius duomenis, trauką, vadinamąją chemiją), kitaip tariant, pagal įgimtas duotybes, o ne asmeninius nuopelnus. O vyresni žmonės daug labiau brangina tas partnerio savybes, kurias šis pats išsiugdė.
Finansinė padėtis brandesniame amžiuje paprastai būna stabilesnė (dažniausiai tokiame amžiuje jau ne toks opus būsto klausimas), todėl laikas, kurį jaunesniame amžiuje dažniausiai suryja dar mažų vaikų rūpesčiai, dabar gali būti skiriamas pomėgiams, dvasiniam augimui, bendravimui su draugais. Taigi atsiranda naujų galimybių patirti ir poros bendrumą, ir dvasiškai suartėti.
Žinoma, tai nereiškia, kad reikia laukti brandaus amžiaus tam, kad galėtume sukurti tvirtus santykius. Tačiau svarbu suprasti, kad durys įsileisti į širdį meilę ir ilgalaikį, tvirtą ryšį yra atviros visą gyvenimą.
Brandus seksas – vis dar tabu
Romantiški santykiai glaudžiai susiję su intymumu. O būtent apie intymų gyvenimą, kai pora yra brandaus amžiaus, dažnai nutylima (belieka prisiminti puikų filmą „And So It Goes“ su Michaelu Douglasu ir Diane Keaton). Daugeliui savaime suprantama, kad jaunus įsimylėjėlius sieja fizinė trauka, tačiau kai kalbama apie brandžių žmonių meilę, neretai manoma, kad jie vienas kitą pamilsta kone platoniška meile.
Kartą vyresnio amžiaus moterys atvirai dalijosi prisiminimais, kad sovietiniais laikais susilaukti vaikelio vyresnio amžiaus moteriai (vyresnei nei 35 m.) buvo nepatogu ne dėl to, kad ji bus vyresnio amžiaus mama, bet todėl, kad žmonės sužinos, kad ji vis dar mylisi su savo vyru (o juk tai kažkaip nepadoru).
Dabar, kai išties nemažai moterų Vakarų pasaulyje sąmoningai pasirenka vėlyvą motinystę, tokios istorijos skamba juokingai. Akivaizdu, kad amžiaus riba, kada vis dar padoru mąstyti ar kalbėti apie intymumą, gana stipriai pasikeitė. Visgi seksualumo tyrėjai teigia, kad kalbėti apie vyresnių žmonių (ypač perkopusių per septyniasdešimtmetį) seksualinius santykius visuomenėje vis dar yra kone tabu. Kodėl?
Pirmiausia toks požiūris yra senų laikų reliktas, kai vyravo nuostata, kad intymūs santykiai yra skirti išskirtinai giminei pratęsti. Nebenori turėti vaikų, vadinasi, turi nutraukti intymius santykius. Juk ir nėštumo planavimo priemonių tuo metu nebuvo arba jų buvo nedaug.
Žinoma, tam įtakos turėjo ir kūną niekinanti senovinė religinė pozicija, pagal kurią intymūs santykiai yra kažkas smerktino, nepadoraus ir nešvaraus, nebent jei jie skirti giminei pratęsti (o neretai ir tokia išimtis nebuvo daroma). Taigi natūralu, kad intymūs santykiai nereprodukciniame amžiuje arba artėjant iki jo pabaigos buvo tabu.
Visgi tokį požiūrį į brandžių žmonių seksualumą formuoja toli gražu ne tik iš praeities užsilikusios nuostatos. Šiais laikais sveikam požiūriui į brandų seksualumą kelią užkerta ir jaunystės bei grožio kultas. Daugybėje reklamų ir kitų visuomenės viliojimo priemonių seksualumas tiesiogiai siejamas su jaunyste, dar labiau – paauglyste, fiziniu patrauklumu, netgi dažnai priešinamas su senėjimu.
Kitaip tariant, seksualumu ir gyvenimu besimėgaujantis žmogus (ypač moteris) – tai nepriekaištinga jaunyste pasižyminti asmenybė, o paskui – tik bėdos, ligos ir vargai. Šaržuoju, tačiau juk atpažįstama, ar ne? Ir tiesiog juokingai graudu, nes realybė dažniausiai visai kita.
Intymu, sveika ir gera
Nors jauname amžiuje aistros ir palaimos pliūpsnių galimybių daug, tačiau lygiai taip pat daug ir nusivylimų. Kaip rodo apklausos ir tyrimai, dažniausiai būtent vyresniame, brandesniame amžiuje žmogaus seksualumas sužydi ir atsiskleidžia. Paprastas pavyzdys – kiek porų nesutaria ir patiria nusivylimų dėl seksualinių santykių dažnumo? Juk nuostata, kad mylėtis reikia bent du ar tris kartus per savaitę, ypač gaji. Ir vien jau dėl šios priežasties porų gyvenime kyla daugybė nesutarimų. Tuomet dingsta spontaniškumas, seksualinės saviraiškos laisvė vien dėl to, kad „išlaikytume normalų tempą“.
O brandesniame amžiuje ši nuostata nublanksta – lyg ir natūralu mylėtis rečiau. Todėl ir lūkesčiai partneriui ar partnerei būna daug lankstesni. Tai pagerina intymių santykių kokybę ir visai nereiškia, kad sumažėja ir kiekybė – tiesiog dažnumas tampa natūralus, kinta, atsižvelgiant į jausmų kaitą ir gyvenimiškas aplinkybes.
Žinoma, laikui bėgant seksualumas kinta. Juk keičiasi ir kūnas. Sulaukus itin brandžios senatvės, dėl fizinių pokyčių, tam tikrų ligų šalutinių poveikių, kai kurioms poroms tradicinis lytinis aktas tampa nebeįmanomas. Tačiau net ir tai nereiškia, kad intymumas dingsta. Lietimas, glamonė – taip pat intymumo išraiška.
Šiais laikais atliekama nemažai tyrimų ir apklausų gvildenant intymumo ir senėjimo temą. Smalsumo dėlei norisi paminėti, kad, anot tyrimų, seksualinis žmogaus gyvenimas trunka vidutiniškai iki 70 metų, tačiau intymumas dažnai pasibaigia dėl ligos ar netekus partnerio.
O Čikagos universiteto mokslininkų atlikta apklausa rodo, kad apie 46 proc. bendru gyvenimu besimėgaujančių vyrų ir 41 proc. moterų, kuriems yra 75 metai ir daugiau, teigia esą seksualiai aktyvūs, ir būtent šie žmonės dažniausiai mėgaujasi ilgu gyvenimu. Taip, kad mylėtis su meile sveika bet kokiame amžiuje.
Parengė psichologė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė.