Yra toks terminas „Meghan efektas“. Ir jis reiškia, kad nuo tos dienos, kai tapo princo Harry išrinktąja (tai įvyko vos prieš trejetą metų), amerikietė papildė britų ekonomiką milijardais svarų sterlingų. Kiekvienas naujas Meghan drabužis ar aksesuaras akimirksniu išperkamas, per ją suklestėjo daug anksčiau nepopuliarių ar nežinomų firmų. Tad dabar britų mados kompanijos kabina gedulo vėliavas: jei Meghan gyvens Šiaurės Amerikoje, kažin ar nepamirš Velso džinsų „Hiut Denim Co.“ ar Edinburge gaminamų „Strathberry“ rankinių...
Apie tai reikėjo galvoti anksčiau. Kol vieni manipuliavo Meghan vardu, kiti jį dergė. Neseniai britai (irgi renkantys metų žmones) pavadino Sasekso hercogienę „labiausiai ir nepelnytai pjudoma metų persona“. Buvo sekamas kiekvienas Meghan žingsnis, ir viskas, ką ji darė, kam nors nepatiko: pradedant neva netinkamai parinktu nagų laku, baigiant tuo, kad ne taip laiko savo kūdikį. Ar reikia stebėtis, kad karališkoji pora nutarė sprukti iš senos geros Anglijos?
Matyt, toje Anglijoje kairė nežino, ką daro dešinė, nes nagų lako nesugebanti pasirinkti Meghan paskelbta Įtakingiausia 2019 metų mados diktatore. Interneto vartotojų užklausas analizuojantis „Lyst“ tai motyvuoja skaičiais ir nuostaba: kaip ji, negalinti reklamuotis instagramo paskyroje, tapo įtakingesnė už sėkmės lydimas influenceres? Sasekso hercogienės galią nesunku įvertinti ir be statistikos – pakanka reklaminių antraščių. „Meghan ne pirmą kartą vilki „Everline“ kombinezoną, ir dabar jis išparduodamas.“ „Nuostabus Meghan megztukas kainuoja per 200 eurų, bet mes radome panašų už 20 eurų.“ „Tokius džinsus mūvėjo Meghan, o dabar „Nordstrom“ juos galima nusipirkti su nuolaida.“ Sasekso hercogienė – ne tik labiausiai pasaulyje fotografuojama, bet ir dažniausiai mados kontekste minima moteris.
Paprastas pavyzdys, rodantis Meghan įtakos mastą. 2018 metais ji karališkojo turo po Australiją metu atkako į Dabo su „Outland Denim“ džinsais. Pasirinko juos veikiausiai dėl to, kad šis australų ženklas įdarbina išnaudojimą patyrusias moteris ir paiso ekologijos. Meghan gal net nežinojo, kad kompanija merdi ir vizito išvakarėse atleido 400 darbininkų. Tačiau Sasekso hercogienės atvykimo dieną „Outland Denim“ interneto svetainės lankomumas šoktelėjo 3000 procentų, o Australijos ir JAV parduotuvėse džinsai buvo išpirkti iki vakaro. Kompanija suprato, kad Dievas pasiuntė karvelį: mikliai sudarė trijų mėnesių laukimo sąrašą, pasamdė keliasdešimt siuvėjų iš Kambodžos. Anot britų „Elle“, „jos galėjo parūpinti namus savo šeimoms, apsodino ryžių laukus ir išpirko iš vergovės giminaičius“. O „Outland Denim“ pelną investavo į technologijas, garantuojančias, kad jų produkcija nekenks aplinkai...
Meghan turi skonį, puikiai žino, ką kur vilkėti, ir net priverčia žurnalistus ieškoti jos drabužių simbolinės prasmės. Jos ansambliai – nepriekaištingi, juolab jais rūpinasi stilistė. Bet (padėjus ranką ant Biblijos) tai nėra labai stulbinantis ar išskirtinis stilius. Ir Meghan populiarumą lėmė ne drabužiai, o Pelenės mitas. Jei princas, turėjęs daug nuostabių merginų, pametė galvą dėl ne visai jaunos išsiskyrusios aktorės, vadinasi, ta Meghan tikrai ypatinga.
Yra ir kitų Meghan populiarumo priežasčių. Nebeliko didžiųjų stiliaus ikonų, tokių, kokios buvo Grace Kelly, Twiggy, Jacqueline Kennedy. Dabar influencerės skaičiuojamos šimtais ir sekti jomis – tas pat, kas sekti reklamos stendais. Todėl noras turėti vieną dievaitę jau senokai noko ir brendo. O čia pasipainiojo Meghan – charizmatiška, gavusi svajonių jaunikį su puse karalystės, be to, vilkinti taip, kad nėra prie ko prikibti. Pliusas buvo ir tai, kad ji, dažnokai ignoruojanti karališkąjį reglamentą (ko vis bijo Meghan svainė Kembridžo hercogienė Catherine), tapo patraukli ir jaunoms ledi, ir gatvės stiliaus adeptėms.
Kas dar? Svarbi detalė: mados diktatore ji tapo pernai, kai laukėsi kūdikio ir neskubėjo sulieknėti po gimdymo. Tikėtina, jog būtent šios aplinkybės milijonams moterų sukūrė iliuziją, kad taip gali vilkėti kiekviena, nepriklausomai nuo antsvorio. Na, o kainų klausimas Meghan fanių netrikdo. Kurios gali – perka hercogienės vilkėtą modelį, kurios negali – randa panašų. Meghan mėgsta minimalizmą, o balti „Givenchy“ marškiniai tik iš arti skiriasi nuo baltų „Zara“. Be to, Harry žmona – ne snobė, ji pati mėgsta paįvairinti ansamblį kokiu nors pigiu daiktu ir auskarus, pirktus už kelis eurus, gali derinti su 12 tūkstančių kainuojančia „Valentino“ suknele.
Aišku, Meghan gerbėjos seka spaudą ir žino, kad Sasekso hercogienė drabužiams išleido per milijoną eurų, kurių jai nepagailėjo vyro tėvas princas Charlesas. Na, ir kas? Kažkada JAV prezidentas Kennedy prarasdavo savitvardą, kai jam atsiųsdavo žmonos pirkinių sąskaitas. Tačiau kalbos apie beprotišką Jacqueline išlaidumą tik keldavo pirmosios ledi reitingus. Kas nors po pusšimčio metų pasikeitė? Vargu bau. Nors vienu metu pati karališkoji šeima nutarė sumažinti Meghan išlaidas – kad ji neatitrūktų nuo liaudies... Dabar Sasekso hercogai nori būti finansiškai nepriklausomi. Visai tikėtina, kad princas Charlesas toliau rems marčią ir šioji galės vilkėti ne „patriotinius“ ansamblius, o jai įprastus „Chanel“, „Prada“, „Givenchy“, „Dior“. Taip pat tikėtina, kad minėtos kompanijos skolins drabužius mainais už reklamą, o ne tokios garsios – juo labiau. Kad ir kaip būtų, Meghan moka išgyventi.
Kažkada ji buvo ne itin žinoma Holivudo aktorė, vilkinti šortukus ir seksualias „Herve Leger“ sukneles. Perspektyva tapti aristokrate akimirksniu pakeitė Meghan skonį ir gyvenimą. Kai horizonte pasirodė princas Harry, moteris suprato, kad rasizmui prijaučiančioje Didžiojoje Britanijoje ji turi tik vieną šansą: būti sutikta pagal drabužius ir pagal juos įvertinta. Įsimylėjėlei padėjo draugė – stilistė Jessica Mulroney, puikiai žinanti, kas jaudina britus ir kas yra „kostiumo diplomatija“. Tad Meghan apsirūpino Elizabeth II pamėgto ženklo „Barbour“ peltakiuotomis striukėmis ir velingtonais (kaip tai darė Madonna, kai ištekėjo už Guy Ritchie).
Iki vestuvių Meghan rinkosi tik britų dizainerių modelius, per vestuves – taip pat, pradedant „Alexander McQueen“ ir „Stella McCartney“, baigiant kiekvienai įperkamais „Marks & Spencer“. Daug gražių daiktų ji rado ir keliaudama po šalies grafystes. Bet vėliau vietos keliones pakeitė tarptautiniai skrydžiai, o angliški drabužiai jau buvo derinami su itališkomis rankinėmis ar „Manolo Blahnik“ bateliais. Na, o šiandien Meghan (jau ne aktorė, ne draugė – žmona) gali nuo galvos iki kojų vilkėti prancūziškus ženklus. Ir pati vairuoja automobilį, kas visiškai nedera jos padėties damai.
Britų apklausose Meghan ligi šiol nėra labai populiari: tarp karališkosios šeimos narių ji – aštuntoje vietoje. Hercogienę dievina milenialai, o vyresni anglai – nelabai. Jie įtaria, kad Meghan rūpinimasis ekologija – veidmainiškas. Tik koks skirtumas, apsimetinėja ta moteris ar ne? Tarkim, kad jos pamėgta „Stella McCartney“ išgyventų ir be reklamos. Tačiau apstu kitų gamtai nekenkiančių ženklų. Pavyzdžiui, tą dieną, kai Meghan pasirodė su „Veja V-10“ sportbačiais, šių pardavimas šoktelėjo 113 procentų. Vos tik ji apsitempė ekologiškais „Hiut Denim Co.“ džinsais, gamintojams teko sudaryti trijų mėnesių laukimo sąrašą. Panašios istorijos vyko su „Reformation“, „Maggie Marilyn“, „Rothy’s“, „Kamik“ ir kitais žaliais brendais. Žmonės ėmė pirkti ekologiškus daiktus, jų gamintojai pasijuto tvirčiau. O Meghan vėl buvo kaltinama tuo, už ką reikėtų dėkoti...
Galimas daiktas, kad „Meghan efektas“ – trumpalaikis. Nuo jo karališkoji pora irgi bėgo. Juo įdomiau stebėti, kas bus dabar, kai princas Harry ir Sasekso hercogienė Meghan tapo paprastais mirtingaisiais.
Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.
