Sena išmintis moko, kad ilsėtis geriausiai po liepa, karo žygį planuoti – po ąžuolu, o gydytis – tarp beržų. Panašu, kad pasitelkę modernaus mokslo galimybes, iš naujo atrandame tai, kas mūsų protėviams buvo puikiai žinoma. Pavyzdžiui, kad medžiai turi ypatingų gebėjimų, gali bendrauti su žmogumi, gydyti jo sielą ir kūną, keisti charakterį, teikti paguodą...
Senovės lietuviams buvo įprasta gimus vaikui sode pasodinti medį (pirmam sūnui – ąžuolą, antrajam – uosį, trečiajam – beržą, dukterims – liepą, drebulę...). Tai būdavo ypatingas sodinimas: į medžio šaknims išraustą duoę dažniausiai įdėdavo ir naujagimio placentą, o sodinuką palaistydavo vandeniu, kuriame buvo nupraustas gimęs mažylis. Tarp medžio ir vaiko dažniausiai užsimegzdavo paslaptingas ryšys. Žvelgdami į medį artimieji galėjo nutuokti, kaip sekasi jų žmogui – jei šiam viskas klojosi gerai, medis klestėjo, bet jei medis imdavo skursti – tai buvo ženklas, įspėjantis, kad sunkias dienas išgyvena ir jo draugas.
Širdies ryšys
Bendrauti su medžiais tikrai įmanoma, nors jie ir nekalba žmonių kalba. Medžiai užmezga su mumis subtilų energinį ryšį. Tam, kad draugystė su medžiu teiktų džiaugsmo ir jėgų, svarbu išsirinkti sau tinkamą. Jeigu tokio neparinko tėvai, kiekvienas šią spragą gali pats užpildyti. Tereikia vaikštinėjant po mišką, parką ar sodą įsiklausyti į save, kaip jaučiamės greta vieno ar kito medžio, prie kurio priglusti norisi, kurio kvapas traukia ir vilioja, o kuris stumia tolyn. Vyrams patartina į medį atsiremti nugara, moterims – apsikabinti. Ne visi geba pajusti medžio energinį lauką, kurį jautresnės rankos apčiuops slysdamos išilgai kamieno 6–10 cm atstumu nuo žievės. Bet daugelis savo kailiu yra patyrę, kad medžių lapuose, žieduose ir žievėje esančios medžiagos suteikia jėgų, gerina savijautą. Moksliškai įrodyta, kad atskiri medžiai pasižymi gebėjimu nukenksminti bakterijas, malšinti skausmą ir uždegimus. Jau nekalbant apie tai, kad augdami dulkėmis springstančiuose miestuose, deguonį išskiriantys medžiai sukuria mums palankų mikroklimatą.
Paprasčiausias būdas pasisemti stiprybės iš medžių – pasivaikščioti miške, pamiršus visus rūpesčius pasėdėti ir paklausyti, ką šlama žaliasis bičiulis, giliai įkvėpti jo aromatu persmelkto oro. Apsispręsti, prie kurio pasukti šįkart, padės informacija apie tam tikras jų savybes.
Beržai
Gydo visos šių iki 150 metų gyvenančių medžių dalys – sula, pumpurai, lapai, žievė… Tik renkant pumpurus, būtina atsiminti, kad vienas žmogui, vienas beržui. Beržų lapai veiksmingiausi surinkti Sekminių savaitę. Jų arbata išvaduoja nuo pilvo pūtimo, sušvelnina sąnarių skausmus. Be to, yra nuostabi priemonė organizmui valyti. Tokios reikėtų pagerti bent 30 dienų. Beržų lapų arbata praverčia ir prireikus plauti žaizdas. Jei beržų žievės gabalėlių primesite į aliejų ir jį pakaitinsite, turėsite aliejų, puikiai tinkantį sąnariams įtrinti, malšinantį reumatinius skausmus.
Beržų angliukai gelbsti nuo virškinimo bėdų – apsinuodijus, persivalgius ir pan. O beržų degutas (tiesa, pagaminti jį itin sudėtinga) yra neprilygstamas odos ligų (žvynelinės, egzemos, neurodermitų ir kt.) gydytojas.
Uosiai
Šie medžiai tirpdo kūno ir sielos skaudulius. Jie skatina kepenų ir inkstų veiklą, iš organizmo varo skysčius. Uosio energija padeda sveikti persišaldžius, mažina karščiavimą. Per rankas iš medžio gaunama energija daro gerą poveikį reumatinių ligų kamuojamam organizmui, ji malšina ir strėnų gėlą. Uosis gydo energiniame lygmenyje. Tad prie jo verta dažniau priglusti. Naudinga praustis vandeniu, kuriame pavirė uosių žievelės ir šakelės. Taip pat galima valgyti iš uosinių indų.
Eglės
Mums jos asocijuojasi su liūdesiu. Ir iš tikrųjų šie medžiai sugeria neigiamą energiją, taip pat ir liūdesį. Ne šiaip sau išmintingieji senoliai už sodybos ribų pasodindavo eilę eglučių. Jos it siena saugojo namus nuo visokio blogio – piktų žvilgsnių, prakeiksmų, skausmo ir liūdesio... Sodybos viduje eglę sodindavo tik tada, jei namuose mirdavo gimdyvė. Taigi kieme auganti eglė buvo žinia apie šeimos patirtą sielvartą.
Eglės išsiskiria gydomosiomis galiomis. Eglių sakai yra veiksmingas antiseptikas, tad jo maišoma į įvairius tepalus. Kankorėžių arbata skatina valytis organizmą, o patys kankorėžiai praverčia masažuojant rankas ir kojas.
Pušys
Nėra draugiškesnio medžio už pušį. Jos spinduliuojama energija itin palankiai veikia plaučius, be to, skatina gerąsias charakterio savybes. Taigi jei norite su kuo nors susidraugauti, ilgai išlaikyti tvirtą ryšį, veskitės jį pasivaikščioti į pušyną. Pušis priskiriama prie ugnies medžių. Kaip ir daugelis kitų spygliuočių ji stiprina gyvybinių jėgų ugnies ir elektros aspektus. Todėl pušies artumas išganingas visiems, kurie jaučia energijos stoką ir apatiją. Pušų pumpurų nuoviras lengvina atsikosėjimą, šlapimo išsiskyrimą, švelnina artritą (pumpurus reikia skinti dar neatėjus pavasariui ir ne jaunesnių kaip 10 metų medžių). Spyglių nuoviru verta skalauti burną. Galima jame ir išsimaudyti, spyglių vonios šalina nuovargį, mieguistumą, ramina centrinę nervų sistemą. Terpentinas naudojamas kirmėlėms varyti. Pušų sėklos – gydant bronchitą, tuberkuliozę, šlapimo pūslės ligas.
Šermukšniai
Šalia šermukšnio lengva nurimti, pasijusti saugiai ir atsipalaiduoti. Ne šiaip nuo seno šermukšnių šakelėmis ar iš šio medžio išdrožtomis lazdomis buvo patariama gintis nuo vaiduoklių ir kitokių prieblandos pasaulio būtybių. Šermukšnio energija reguliuoja kraujotaką ir švelnina įsisenėjusį skausmą.
Žiedų ir lapų antpilas laisvina vidurius. Išgirdęs šį medį žmogus įgyja pasitikėjimo savimi, išdrįsta siekti savo tikslo. Šermukšnio uogų (nepamirškite, kad jas turi pakąsti šaltukas) arbata stiprina širdį, atitolina sklerozę, be to, pagerina virškinamojo trakto veiklą.
Alksniai
Paslaptingi gydytojai. Teigiama, kad alksnynuose sau prieglobstį randa žmogaus akims nematomos dvasinės būtybės. Alksnio energija veikia dvasinius organus, tad gali sustiprinti vidutinius gabumus, taip pat geba atvėsinti įkaitintą protą. Alksnyno alsavimas itin praverčia galvą pametusioms moterims: šių medžių artumas išsklaido dramatiškų išgyvenimų sankaupas, skatina moteriškus ir motiniškus jausmus.
Beje, maudytis alksnio energija įkrautame vandenyje nepatartina. Kaip kraujavimą stabdantys vaistai naudojami džiovinta ir į miltelius sutrinta juodalksnių žievė ir lapai. Jų barstoma ant žaizdos, gali būti dedama į dantų pastą. Žievės nuoviro kompresai tinka nuo patinimų. Liaudies medicinoje alksnio lapų nuoviras prisimenamas susidūrus su krūtų, dvylikapirštės, ryklės, kepenų, tiesiosios žarnos ar gimdos vėžiu. Alksnių kankorėžių nuoviras gelbsti sergant peršalimo ligomis, podagra, hemorojumi. Beje, vaistams tinka tik 1–3 metų medelių dalys. Baltalksnio ir juodalksnio šakelės su lapais tinka žuviai ir mėsai rūkyti.
Ąžuolai
Šie medžiai dosniai dalijasi savo stiprybe su žmogumi. Ąžuolų gyvybingumą iškalbingai apibūdina jo gyvenimo trukmė – per tūkstantį metų! Ąžuolo energija skatina žmogų susimąstyti apie save, padeda surikiuoti mintis. Masažai su ąžuolo energija stiprina ir gaivina audinius, kaulus, raiščius ir sausgysles. Seno ąžuolo žievės gabalėliu glostant kaklą gydoma skydliaukė. Žinoma, praverstų ir arti kaklo nešiojamas toks ąžuolinis papuošalas. Liesdamasis prie ąžuolo eterinio kūno, žmogus gali sustiprinti savo energinius kūnus, taip pat ir fizinį. Todėl pasilpus praverstų pasiglėbesčiuoti su draugišku ąžuolu.
Naudinga gilių kava. Grožio procedūroms praverčia žievės (ne senesnio kaip 20 metų medžio) nuovirai. Tokie nuovirai tinka skalauti gerklę nuo stomatito, taip pat nemalonaus burnos kvapo.
Akacijos
Šių medžių artumas padeda atsikratyti streso ir nervinės įtampos. Akacijos ramina, stiprina organizmą, todėl yra naudingos tiems, kas mėgina atsigauti po sunkios ligos. Dosniausiai savo energija pasidalija jauni, dar nespėję labai išsistiebti medeliai.