Meditacijų meistrė Maya Grey: medituoti galima ir pjaustant svogūną

Meditacijų meistrė Maya Grey
Autorius: A. Aleknaitė
Publikuota: 2018-09-25 17:14
„Jei paprašyčiau išvardyti 10 dalykų, kurie jums yra svarbūs, paminėtumėte sveikatą, namus, vaikus, darbą, draugus, bet garantuoju, kad sąraše nebūtų jūsų. Mes niekada nesustojame ir nepasižiūrime į save“, – sako meditacijų meistrė Maya Grey.

Kada pradėjote domėtis meditacija?

Kartais tokie dalykai ateina, ir nežinai, ar jie tave susirado, ar tu juos. Būtent taip man nutiko su meditacija. Visą gyvenimą kažko ieškojau, bet ne konkrečiai jos. Kažkada vaikystėje perskaičiau, kad žmonės naudoja tik 5 proc. smegenų. Genijai – maždaug 8 proc. Man visada kirbėjo klausimas, kaip taip yra? Turi būti kažkoks būdas jų naudoti daugiau. O jei 5 procentus padidinčiau iki 6, juk būčiau penktadaliu efektyvesnė. Visada ieškojau vidinio resurso, kuris padėtų tingiau gyventi, nes aš linkusi tingėti (juokiasi).

Mūsų tėvai, seneliai vis kartojo, kad privalu išlieti devynis prakaitus, kitaip nieko nebus. Man atrodė, kad turi būti efektyvesnis būdas.

Tačiau ir pati buvote įsisukusi į tokią rutiną?

Tik prasidėjus 2000-iesiems, buvo labai madinga būti darboholiku, pasakoti, kad nieko nespėji. Įsidarbinau didelėje tarptautinėje kompanijoje, išvažiavau dirbti į Šveicariją. Būdavo, kad tris mėnesius neturėdavau išeiginių ir tuo labai didžiuodavausi. Nesvarbu, kad ryte reikėdavo plėšti save iš lovos ar kad eidavau su priklijuota šypsena. Taip tvėriau maždaug 4–5 metus. Visgi kartą mano vadovas paklausė, ar man reikia atostogų. Tada sugalvojau važiuoti į kokią nors egzotišką vietą. Taip atsidūriau Indijoje. Neįsivaizdavau, kas yra meditacija, neskaičiau knygų, nežiūrėjau filmų. Nors buvo numatytos dvi savaitės, likau dviem mėnesiams. Vėliau grįžau į Europą tik pasakyti, kad kraunuosi lagaminus ir važiuoju atgal į Indiją.

Lietuvoje neatradote nieko, kas atvertų jūsų dvasinius klodus?

Aš neieškojau dvasingumo, meditacijos. Indija man buvo labiau atrakcija. Į paieškos sistemą „Google“ tiesiog įvedžiau „10 geriausių pasaulio meditacijų“. Pamačiau puslapį, kuriame buvo išvardyti prabangūs vienuolynai, piramidė ašrame Indijoje ir pan. Man pasirodė labai gražu: visi vienodai, tvarkingai apsirengę, estetiška aplinka. Pamaniau, kad štai čia galiu važiuoti (juokiasi). Man nekilo minčių domėtis, kas vyksta Lietuvoje. Buvau įsitikinusi, kad kai nuvažiuosiu, tai medituosiu taip, kad visi nugrius (juokiasi). O iš tikrųjų atradau kitokią, viską pakeitusią gyvenimo kokybę.

Kaip su meditacija nieko bendro neturinčiam žmogui galėtumėte pasakyti, ką atradote ir kas yra meditacijos esmė?

Meditacija iš esmės yra bet koks veiksmas, į kurį visiškai susitelki. Todėl dažniausiai meditaciją rekomenduojama pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip kvėpavimas. Tai ir paprasta, ir sudėtinga, nes mūsų protas vienu metu įpratęs apimti daugybę sferų: praeitį, ateitį, namus, darbus, šeimą, vaikus, bet tik nekreipti dėmesio į save. Pirmą kartą užsimerkus, pradėjus kvėpuoti, pašalinės mintys niekur nedings. Bet meditacija padeda po truputį viską atskirti. Tada atsiranda proga atrasti tokią vertybę kaip .

Jei paprašyčiau išvardyti 10 dalykų, kurie jums yra svarbūs, paminėtumėte sveikatą, namus, vaikus, darbą, draugus, bet garantuoju, kad sąraše nebūtų jūsų. Mes niekada nesustojame ir nepasižiūrime į save. Į save atkreipiame dėmesį tik tada, kai kažkas negerai: ištinka psichologinės, fizinės problemos. Tuomet susimąstome, kad reikia skirti laiko sau. Meditacija ir yra kokybiškas laikas sau. Tai gali būti bet kas: kvėpavimas, bėgimas, maisto gaminimas, jei atsiduodate tam 100 proc. Pabandykite pjaustyti svogūną tiesiog pjaustydami svogūną, negalvodami, kaip tai padaryti. Atsisėskite ir megzkite, stebėkite hipnotizuojantį judesį: virbalus, siūlus, rankų judesius. Tuo metu neregzkite gyvenimo planų, bet tiesiog megzkite. Apkabinkite kitą žmogų iš tikrųjų jį apkabindami savimi, savo ketinimais, pojūčiais.

Mano meditacijos, kuriose yra istorijos, skirtos tam, kad nukreiptų dėmesį, sukoncentruotą į išorinius dalykus, o viduje galėtų vykti reikiami procesai. Labai lengva pasakyti „aš ir taip save myliu, pažįstu“, bet dažnai iš tiesų tai pajausti užtrunka. Įsiklausyti į save reikia išmokti kaip daugybos lentelę. Kuo daugiau medituoji, tuo aiškiau save girdi. Kuo aiškiau save girdi, tuo labiau nori dar aiškiau išgirsti. O tada nebėra kelio atgal.

Kokias technikas pati praktikuojate?

Naudoju Hemi-Sync technologiją. Tai binauriniai ritmai. Monro instituto, kuriame sukurta Hemi-Sync technologija, tyrėjai kėlė tikslą, kad dažnis būtų kuo panašesnis į natūralias smegenų bangas. Tokias smegenys priima kaip savo. Tiesiog užsidedi ausines ir klausaisi šių dažnių. Hemi-Sync man suteikė galimybę naudojamus 5 proc. smegenų galių paversti 6, 7, 8 ir daugiau procentų. Dabar tikrai jaučiuosi dvigubai energingesnė, nei buvau prieš tai. Hemi-Sync suteikė proto aiškumo, laisvę lengvai priimti sprendimus, liko mažiau abejonių, baimių, neužtikrintumo. Jei nusprendžiau kažką daryti, tai darau iki galo nedvejodama, gerai tai ar ne. Hemi-Sync sinchronizuoja smegenų pusrutulius, tad kairysis ir dešinysis (emocinis ir racionalusis) veikia išvien. Nebėra racionalių ar emocionalių sprendimų – tik vientisas. O jei neturiu sprendimo, vadinasi, jo dar nėra, ir dėl to nesijaudinu.

Dažnai būna, kad žmogus eina ne savu keliu, bet to nė nesupranta. Meditacija gali padėti atrasti savo paskirtį?

Aš netikiu, kad žmogus gali išklysti iš savo kelio. Jei eini ne savo keliu, tai kieno? Mano gyvenimas yra mano kelias, nesvarbu, einu tiesiausiu, vaisingiausiu ar sudėtingiausiu, visgi einu savuoju. Tikriausiai mes ieškome maloniausio kelio, tokio, kuris teiktų daugiausia džiaugsmo, pasitenkinimo ir gausos gyvenime.

Kartais būna, kad įbrendame į tokią pelkę, iš kurios nėra nei kelio, nei takelio, ir suprantame, kad kažką reikia daryti kitaip. Visgi tie išsukimai iš kelio kartais būna labai vertingos patirtys. Aiškiai žinoti, ko nenori, taip pat yra labai naudinga. Tačiau kartais užstringame toje vietoje, o sustoti, sustabdyti išorinę gyvenimo inerciją labai sudėtinga. Manau, tai padaryti galima vieninteliu būdu – meditacija. Ji padeda tiesiog sustabdyti išorinio gyvenimo traukinį, leisti jam judėti savais keliais ir skirti laiko sau.

Jei chronologiškai pažvelgtumėte į savo kelią, kas daugiausia įtakos turėjo tobulėjant?

Man atrodo, kad mano kelias yra tobulas. Aš labai dėkinga jėgai, kuri mane vedė ir veda šiuo keliu, nes viskas atėjo savu laiku. Indijoje mano pirmasis meistras vedė aktyvias, dinamiškas meditacijas. Daug šokome, kratėmės, šokinėjome, šūkavome. To reikėjo, kad pažadintume kūną, kad vakarietiško žmogaus energija, sutelkta į smegenis, nusileistų į kūną. Iš valandos meditacijos 45 min. dažniausiai būdavo aktyvios ir tik 15 min. skirtos tylai. Taip iškratomos šiukšlės ir kūne pasiskirsto energija. Reikia pradėti nuo kūno. Maniau, kad neturėsiu tiek energijos šokti visą dieną, bet paaiškėjo, kad aš jos turėjau, tik blokavau, buvau nukreipusi prieš save. Dvejus metus Indijoje intensyviai šokdama, šokinėdama, susipažinau su savo kūnu. Dabar internetu vedu kursus ir terapines programas, padedančias išgirsti kūno išmintį, tai, ko jis iš tiesų nori, susidraugauti su savo kūnu.

Visgi po dvejų metų supratau, kad Indijoje likti nenoriu, kad esu vakarietiškas žmogus. Sėdėti po palme ir graužti bananą buvo ne man. Tada perėjau prie Hemi-Sync, klausiau binaurinių dažnių. Išmokau valdyti vidinį dėmesį. Išvažiavusi iš Indijos į Ameriką, Monro institute per vieną savaitę atsitiko viskas, ko Indijoje labai norėjau. Per dvejus metus buvau pasiruošusi priimti, pamatyti tai, kas kyla iš pasąmonės. Su Hemi-Sync ir antrąją pusę susiradau kone per mėnesį.

Padarėte kažkokias išvadas?

Išvados yra natūralus gyvenimo pokytis. Žvelgiant išoriškai, aš grįžau į tą patį darbą. Juk moterys, kai savyje kažką atranda, dažnai meta arba vyrą, arba darbą. Eina ieškoti kažko tauresnio. Iš pradžių aš padariau tą patį: mečiau darbą. Vyro neturėjau, bet jei būčiau turėjusi, turbūt irgi būčiau palikusi. Tą kelią reikia pereiti. Kai suvoki, kas vyksta, supranti, kad išorė yra vidaus atspindys.

Apie darbą galima pasakyti tą patį. Tačiau nėra skirtumo, kokį darbą dirbti. Mano mokytojas klausia: „Nori būti šviesos darbuotoju? Eik į savo biurą ir šviesk.“ Mums atrodo, kad su savo šviesa galime tik Himalajų kalnuose sėdėti ir šviesti pasauliui. Ne, reikia ją skleisti savo vyrui, vaikams, bendradarbiams.

Vedate meditacijas internetu. Kaip supratote, kad tokių reikia?

Viskas prasidėjo nuo gyvų meditacijų. O tiesioginės internetinės atsirado natūraliai, dvejus metus apie tai mąsčiau, visiems pasakojau. Tai nuostabus būdas paleisti tai, kas eina iš mano vidaus. Visgi gausa kartais gali būti ir iššūkis. Internetas – gausos įrankis. Įmanoma rasti įvairių praktikų, sportuoti, gaminti sveiką maistą, medituoti būnant namuose. Žmogui sudėtingiausia atsirinkti. Su dėkingumu paleidžiu į erdvę internetines meditacijas, kurios taip pat yra gausos dalis.

Daug kalbate apie gausą. Ar meditacija padeda ją pajusti? Šiuolaikinis žmogus dažnai patiria vienokių ar kitokių dalykų stygių, norą lygiuotis į kitus...

Gali labai daug medituoti, bet turėti trūkumo mentalitetą, mąstyseną. Pažįstu daug žmonių, kurie meditaciją naudoja ne kaip duris, o kaip sieną. Aš meditaciją pasitelkiu kaip tiltą, duris, langus į pasaulį. Tai, ką turiu viduje, atsispindi išorėje. Gausa yra mentalitetas, pasaulio vaizdas. Mes, kaip posovietiniai žmonės (nors ir kapitalizmas skatina stygių), vis dar jaučiame trūkumą. Tačiau ir konkurencija, savęs lyginimas su kitais yra trūkumo mentalitetas. Gausa pradeda skleistis iš vidaus, ji yra mūsų esmių esmėje. Bet ją dengia stygiaus sluoksniai. Kad jie dingtų, padeda meditacija. Aš esu vienoks, tu esi kitoks – kokia gausa!

Temos:

meditacija

Naujausi straipsniai