Kaip žinia, judėjimas gryname ore – labai geras dalykas. Netgi toks elementarus būdas kaip vaikščiojimas organizmą veikia puikiai: slopsta stresas, normalizuojasi cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje, mažėja aukštas kraujospūdis, stiprėja imunitetas, dega kalorijos, gerėja nuotaika...
Palyginę 33 tūkstančių bėgikų ir 15 tūkstančių ėjikų būklę, JAV mokslininkai konstatavo, kad energingai einant kūne vyksta tokių pat teigiamų pokyčių, kaip ir bėgant, nes ir vienaip, ir kitaip judant dirba tos pačios raumenų grupės. „Ne visiems priimtinas bėgiojimas ir kai kas tai nurodo kaip priežastį, kodėl nesportuoja. Ką gi, dabar turime aiškių įrodymų, kad pasirinkimas visiškai paprastas: jei negalite ar nenorite bėgioti, vaikščiokite!“ – sako vienas iš studijos autorių. O laikantis tam tikrų taisyklių geras vaikščiojimo poveikis organizmui būtų didesnis.
Laikysena. Einant galva neturėtų būti nuleista žemyn, kaklas, pečiai, nugara neturėtų būti įtempti. Tegu rankos bus šiek tiek sulenktos per alkūnes. Pasistenkite, kad pilvo raumenys būtų šiek tiek įtempti.
Mostai. Didesni rankų mostai suaktyvins viršutinės kūno dalies raumenis ir padės sudeginti daugiau kalorijų.
Batai. Jei ketinate ilgiau eiti, reikalingi ganėtinai erdvūs batai storais lanksčiais padais: pirštai juose turi lengvai judėti, o kulnai turi būti gerai fiksuoti. Tokie batai apsaugos pėdas ir sumažins atatranką. Geriau įsigykite sportinius, skirtus specialiai vaikščioti.
Raumenys. Prieš greitą ėjimą, kaip ir bėgimą, patartina apšildyti raumenis. Tai galite padaryti 10 minučių eidamos lėtesniu žingsniu. Užbaigti greitą ėjimą irgi naudinga 10 minučių lėtesniu ėjimu – kad raumenys atsipalaiduotų „minkštai“. Paskui gerai atlikti raumenų tempimo pratimų.
Išmanieji prietaisai. Energingas, greitas ėjimas – veiksmingesnis, tačiau jis neturi viršyti jūsų širdies galimybių. Todėl verta įsigyti prietaisėlį, kuris rodo pulsą. Būtų idealu, jei jis dar ir skaičiuotų žingsnius, ir rodytų atstumą. Teigiama, kad per dieną pravartu padaryti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių, bet kas neleidžia pradėti nuo perpus mažesnio skaičiaus? O turint prietaisą, kuris matuoja atstumą, galima paįvairinti ėjimą skirstant jį blokais „lėčiau“ ir „greičiau“: pavyzdžiui, 50 metrų einate greitu tempu, kitus 50 metrų – lėtesniu. Svarbu, kad jums nebūtų nuobodu. Juolab tyrimai rodo, kad kūnas pripranta prie tų pačių ilgai kartojamų pratimų ir ima deginti mažiau kalorijų.
Įkalnė ir kuprinė. Jei kalorijų deginimas – vienas iš jūsų tikslų, pasirinkite ėjimo trasą, kurioje būtų įkalnė. Tokios naudos duotų ir sunki kuprinė einant lygiu keliu. Tegu jos svoris didėja palengva. Maksimali riba – 20 procentų kūno svorio.