Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) nesiliauja skleisti simfoninės muzikos grožį ne po įprastu Filharmonijos stogu, o kitose erdvėse ir toliau mėgina kuo simfoniškesne paversti koncertų salę „Compensa“. Kovo 30 d. čia skambėjo muzikiniam atsivėrimui įkvepianti programa „Meilė nugali viską“, o solo griežė japonų smuikininkė Mayumi Kanagawa, kurios prakalbintas smuikas neretai dėl tembro palyginamas su sodriu, šiltu ir nuoširdžiu altu. Prie dirigento pulto stojo energingasis Modestas Barkauskas.
Koncerte skambėjo Piotro Čaikovskio „Romeo ir Džuljeta“, uvertiūra fantazija pagal Williamą Shakespeare’ą, Sergejaus Prokofjevo Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op. 19, ir Nikolajaus Rimskio-Korsakovo Simfoninė siuita „Šecherazada“, op. 35. Kaip visi šie kūriniai susiję su koncerto pavadinimu „Meilė nugali viską“?
Teigiama, kad Vergilijaus 10-ojoje eklogėje užrašyta garsioji sentencija „omnia vincit amor“ („meilė nugali viską“). Jo eklogės – tai poetinės realių ir gyvenimiškų situacijų miniatiūros, pastoraliniai, idealizuotos meilės vaizdiniai. Meilė – tarsi amžina kūrybos versmė, įkvėpusi ne vieną poetą, ne vieną kompozitorių imtis plunksnos ir išreikšti savo jausmus žodžiais ar garsais. Tad neatsitiktinai šio vakaro programoje skambės dvi rusų kompozitorių Piotro Čaikovskio ir Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninės kompozicijos – jos byloja apie skirtingas meilės istorijas. Tarp jų įsiterps neoklasicizmu dvelkiantis Sergejaus Prokofjevo Pirmasis koncertas smuikui, itin ryškiai atskleidęs Prokofjevo talento ypatybę – tyrą, santūrų ir dvasingą lyriškumą, nors šalia jo daug dėmesio skiriama ir groteskui.
Programos ašimi tapusiame S. Prokofjevo kūrinyje vyrauja lyrika: daininga solisto partija ir ažūriškai lengvas orkestro koloritas, bet smuiko partijoje gausu ir virtuozinių elementų (glissando, flažoletų, plačių melodijos šuolių ir trelių). Būtent čia skleisis nepaprasti jaunosios japonų smuikininkės Mayumi Kanagawos gebėjimai, Lietuvos publiką sužavėję dar 2013 m., kai ši solistė pelnė pirmą premiją J. Heifetzo konkurse Vilniuje. Minėtini ir kiti reikšmingi įvertinimai – antroji premija ir prizas už geriausią koncerto atlikimą Long–Thibaud–Crespino konkurse Paryžiuje (2018), pirmoji premija Princesės Astrid konkurse Trondheime (2016), pirmoji premija Irvingo M. Kleino konkurse San Fransiske (2011), apdovanojimai tarptautiniuose Stulbergo, „Corpus Christi“ konkursuose.
Atkreipusi tarptautinės auditorijos dėmesį, M. Kanagawa kviečiama koncertuoti su viso pasaulio kolektyvais – tai įvairūs JAV simfoniniai ir kameriniai orkestrai, Prahos radijo, Sankt Peterburgo Marijos teatro, Suomijos radijo, Vokietijos kamerinės filharmonijos Bremene, LNSO ir kt. orkestrai. Šį koncertų sezoną smuikininkė debiutavo su Belgijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojant maestro Hughui Wolffui. M. Kanagawa buvo „Crossroads“ kamerinio orkestro ir maestro A. Tregerio vadovaujamo Amerikos jaunimo simfoninio orkestro antroji koncertmeisterė. Kaip kamerinės muzikos atlikėja griežė garsiuose tarptautiniuose Verbjė, Aspeno ir kituose festivaliuose, kamerinės muzikos koncertų serijoje „Chanel Pygmalion“ Japonijoje.
Studijų metais M. Kanagawa dalyvavo Jaunųjų atlikėjų programoje, jos garso įrašai transliuojami įvairiose NPR radijo stotyse. Gavusi Vokietijos fondo „Deutsch Stiftung Musikleben“ paramą, smuikininkė griežia XVII a. Mantujos meistro Pietro Guarneri instrumentu.
