Šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti dramatiška režisieriaus Jameso Gray juosta „Kartą Niujorke“ („The Immigrant“). Kanų kino festivalyje pristatytame filme pasakojama XX amžiaus pradžioje nutikusi emigrantės iš Lenkijos istorija.
Seserys Eva (vaidina Marion Cotillard) ir Magda išplaukia į Jungtines Valstijas, tačiau vos joms atvykus į Niujorką Magda dėl plaučių ligos uždaroma į karantiną, o Eva atsiduria Manhatano gatvėse. Čia ji susipažįsta su Bruno (vaidina Joaquinas Phoenixas), kuris merginą įtraukia į prostitucijos pasaulį, o jo duodami pinigai tampa vieninteliu Evos pragyvenimo šaltiniu ir būtinomis lėšomis sesers gydymui. Pasirodžius keliaujančiam magui Orlandui (vaidina Jeremy Renneris), Evos pasaulyje atsiranda daugiau šviesos ir sužiba viltis ištrūkti iš vergyste tapusios kasdienybės, bet viską sujaukia nieko nepaisantis Bruno pavydas.
Pagrindinį vaidmenį filme „Kartą Niujorke“ atliko „Oskaro“ laureatė Marion Cotillard. Kalbėdama apie savo vaidmenį 38-erių aktorė nebijo pripažinti siekusi tobulumo.
Kokia buvo jūsų nuomonė apie filmo režisierių prieš jums susitinkant?
Buvau mačiusi Jameso Gray filmą „Mažoji Odesa“. Iš karto apčiuopiau intuityvų ryšį, kurį režisierius turi su savo personažais ir su pačiu siužetu. Man labai svarbu, kad konkrečios istorijos pasakojimas režisieriui būtų lyg gyvybės ir mirties klausimas. Galiu pasakyti, kad Jamesas Gray yra vienas tokių režisierių. Vėliau pasižiūrėjau ir pamėgau visus jo filmus, ypač „Mes valdome naktį“.
Kas jus sudomino filmo „Kartą Niujorke“ istorijoje?
Tai labai asmeniškas filmas pačiam režisieriui. Gražus, šiek tiek kostiuminę dramą primenantis pasakojimas. Filmas galėjo tapti didžiuliu epu apie imigrantus į Niujorką, bet tai labiau intymus darbas.
Ar didelis iššūkis jums, nekalbančiai lenkiškai, buvo ši kalba?
Filmuodamasi visada koncentruojuosi į istoriją ir personažą, todėl pradėdama dirbti dėl tokių dalykų niekada nepanikuoju. Nors lenkų kalba neturi nieko bendro su anglų ar prancūzų kalbomis, tačiau šioje situacijoje neturėjau pasirinkimo. Stengiausi daryti viską, kad kalbėčiau lenkiškai be jokio akcento. Pasiruošti turėjau vos mėnesį laiko. Dirbau su keliais mokytojais, o kuomet filmavimų metu atsirasdavo laisva minutė – įnikdavau į savo užrašus. Siekiau būti tobula visais atžvilgiais, tarp jų ir kalbėdama lenkiškai.
Nors lenkų kalba neturi nieko bendro su anglų ar prancūzų kalbomis, tačiau šioje situacijoje neturėjau pasirinkimo. Stengiausi daryti viską, kad kalbėčiau lenkiškai be jokio akcento.
Kaip sekėsi įsijausti į jūsų kasdienybei gana tolimą personažą?
Stengiausi suvokti savo herojės socialinę padėtį ir sužinoti daugiau apie jos gyvenimą. Eva yra išsilavinusi moteris, kuri mokėsi medicinos seselės profesijos. Ji trokšta susikurti naują gyvenimą Amerikoje, tačiau negali palikti savo sesers likimo valiai. Atsidūrusi sudėtingoje situacijoje Eva parodo neparastą vidinę stiprybę.
Režisierius Jamesas Gray ir aktorius Joaquinas Phoenixas kartu sukūrė net keturis filmus. Ar nebuvo sunku rasti savo vietą šioje komandoje?
Iš karto supratau, kad atsidūriau tarp senų bičiulių. Kartais jie kalbėdavosi kelias valandas iš eilės. Buvo įdomu stebėti jų darbo santykius. Joaquinas Phoenixas yra nuostabus aktorius, jo personažas buvo sudėtingas ir kainavo jam daug pastangų. Kartais filmavimo pabaigoje jis prieidavo ir atsiprašydavo už tai, ką jo vaidinamas herojus darė mano personažui.