Margarita Drobiazko: „Per Kalėdas Lietuvoje valgau cepelinus ir šaltibarščius“

Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko / Redos Mickevičiūtės/„Laima“ nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2014-12-08 19:03
Jų karjera – pavydėtina. Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko šiandien net didesnės žvaigždės nei tais laikais, kai dalyvavo olimpiadose, rinko medalius Europos ir pasaulio čempionatuose. Į Vilnių abu atvyko labai trumpam tarp „Ledynmečio“ repeticijų ir, kol nežybsi diktofono akis, skubiai bando tartis, kuris rytoj dar spės užsukti į Pamaskvio namus, o kuris važiuos tiesiai į čiuožyklą.

Kas jums yra Kalėdos? Kokių asociacijų kelia?

Margarita: Žiūrint, apie kokias Kalėdas kalbame. Mums jos – dvejos: vienos būna mūsų „Liepsnojančio ledo“ šou išvakarėse, jas sutinkame Lietuvoje, ant ledo. O kitos – Maskvoje, jas švenčiame jau šeimyniškai, kaip pridera.

Povilas: Man Kalėdos asocijuojasi pirmiausia su žiema, su daug sniego. Ir nuo vaikystės kažkodėl turi būti mandarinų, jų kvapo...
Margarita: Ne, mandarinai ir šampanas – Naujieji metai. O Kalėdos – kepta žąsis.
Povilas: Galima pamanyti, kad tu ją kepi.

Margarita: Kam man kepti, jei per Kalėdas Lietuvoje valgau cepelinus ir šaltibarščius.  
Povilas: Ji šaltibarščius net žiemą įsigudrina valgyti tris kartus per dieną.

Įdomu: jei Margarita sėdi ir doroja cepelinus, o jūs žinote, kad rytoj ant ledo ją reikės kilnoti, nekyla vidinis ar išorinis protestas?

Margarita: Norite pasakyti, kad jis manęs su cepelinu nebepakeltų? Jei jau pakelia su pačiūžomis ir kostiumais, tai ir cepelinams jėgų atsiranda.

Kaip sprendžiate dovanų problemą? Ar jums ji neskausminga?

Povilas: Sutinku, kad tai – problema. Dabar visi turi, ko jiems reikia, ir kuo nors nustebinti ar pradžiuginti labai sudėtinga.  
Margarita: Aš šiandien Vilniuje prisipirkau batų. Tu, Povka, man juos galėsi dovanoti Kalėdoms. Argi taip ne geriau? Nes perku tai, ko man reikia.

Jums, Margarita, „Swarovski“ periodas jau praėjo? Ar tai – amžina meilė?

Margarita: Jau užtenka jį kaupti. Aš išvis nemėgstu kolekcijų, man patinka, kai interjere visko yra su saiku. „Swarovski“ – vienintelė išimtis, bet ir jo – viena spintos lentynėlė.

Nenuostabu, kad jums patinka krištolas; nuostabu, kad Povilas – „Swarovski“ klubo narys.

Povilas: Kiekvienas gali juo tapti: sumoki 60 eurų ir gauni metų narystę. Tada gali pirkti limituoto leidimo daiktus. Kai kurios iš tų figūrėlių net neparduodamos, jos daromos tik pagal užsakymą ir tik klubo nariams. Taip ir tapau tuo nariu: užsimaniau kažkokio daikto (jau nebepamenu, kokio) ir galėjau jį gauti tik tokiu būdu.  

Jums niekas nesiūlė kokios nors narystės dėl to, kad esate garsūs?

Margarita: Pas mus populiariau kviesti į jubiliejus, parodas, prezentacijas. Dažniausiai – įvairių parduotuvių, įskaitant minėtą „Swarovski“. Žinoma, ne veltui. Žvaigždės – merkantilinės būtybės, laiko turi nedaug, todėl šiaip sau neitų, reikia jas kuo nors privilioti. Ir gundo dovanomis, kurioms sunku atsispirti, sertifikatais. Jei už tai, kad kur nors pusvalandį pabūni, pasifotografuoji, gauni sumą, kurią tau įprasta gauti tik įdėjus daug fizinio darbo, tai kodėl nepasinaudojus proga? Kita kalba, kad visa tai – ne už gražų veidą, o dėl to, kad gerai dirbame savo pagrindinį darbą.

Visą interviu skaitykite gruodžio mėnesio žurnale „Laima“.

Viršelis
Viršelis
Šis tekstas publikuotas žurnale „Laimė“. Laimės kelių – daugybė. Žurnalas „Laimė“ kviečia kartu leistis į kelionę jos ieškant. Kiekvieną mėnesį – nauja „Laimė“. O kad ji lydėtų visus metus, pasinaudokite puikiu prenumeratos pasiūlymu. Prenumeruoti visada pigiau nei pirkti! Be to, „Laimė“ pati ateis į jūsų namus.

Naujausi straipsniai