Rugpjūčio 6-ąją olimpinė maratonininkė Diana Lobačevskė mini 41-ąjį gimtadienį. Nors pažvelgus į nepriekaištingą moters išvaizdą, vargu ar kas nors pasakytų, kad jai daugiau nei trisdešimt, Diana juokiasi, kad pati jaučiasi dar jaunesnė. „Nesuprantu tų, kurie verkia dėl bėgančių metų. Juk viskas gyvenime priklauso nuo mūsų pačių“, – įsitikinusi ji.
Portalui Žmonės.lt gimtadienio išvakarėse Diana pasakojo, kad gimimo dieną ji pasitinka pozityviai. Nors ant torto šįvakar užpūs 41 žvakutę, D.Lobačevskė sako dėl to net nesukanti sau galvos – kaip tik yra kuo didžiuotis.
„Tikrai neverkiu į pagalvę, kad man suėjo tiek metų. Atvirkščiai – tuo didžiuojuosi. Kai pagalvoji, man 41-eri, o aš vis dar esu profesionaliame sporte! Man žmonės sako, kad aš juos motyvuoju, o tai man yra didžiausias įvertinimas“, – šypsodamasi kalbėjo D.Lobačevskė.
Nors dažnas gimimo dienos proga mėgsta spjauti į rutiną ir pasilepinti, D.Lobačevskė juokėsi, kad net per šventes neapleidžia savo kasdienių ritualų – rytinis bėgimas jai teikia kur kas didesnį džiaugsmą nei gimtadieninis tortas.
„Nesvarbu, kokia diena, mano rytas prasideda nuo bėgimo. Šeštadieniais kaip tik visada būna ilgasis bėgimas, tad negalima praleisti intensyvios treniruotės“, – atviravo pašnekovė.
Tiesa, paminėti svarbios šventės Diana nepamirš – dieną praleis su jai pačiais brangiausiais žmonėmis.
„Į Lietuvą sugrįžo mano sesuo, tai aš jau kurį laiką planavau, kad šį gimtadienį atšvęsiu kartu su šeima. Iš tiesų, nesu didelė švenčių mėgėja, tačiau norisi kuo daugiau laiko praleisti su visa šeima, su tėvais, juk tai ir jų šventė“, – šypsojosi D.Lobačevskė.
Metai buvo permainingi
Atrodo, kad apsiginklavusi neblėstančia energija ir kantrybe D.Lobačevskė kulniuoja ne tik maratonuose, bet ir gyvenimo kelyje, tad nesibaimina jokių sunkumų. Pastaruosius keletą metų Diana ruošėsi Tokijo olimpiadai, tačiau į ją nepateko. Visgi ilgai liūdėti Diana sau neleido ir atrado kitą veiklą – pradėjo vesti grupines treniruotes.
„Kadangi nepatekau į olimpiadą, tai galvoju, ką aš bėgiosiu viena, jei nėra varžybų, nėra kam ruoštis… Taip ir pradėjau rinkti grupes. Iš tiesų, ankščiau vesdavau asmenines treniruotes, bet kadangi mažai būdavau Lietuvoje, o treneris vis tiek visada turi būti šalia bėgiko, tokių treniruočių turėjau labai mažai. Šiemet viskas kitaip – visą vasarą būnu Lietuvoje, tad kodėl praleisti galimybę“, – mintimis dalijosi sportininkė.
Visgi ir asmeninių pergalių šiemet D.Lobačevskės kelyje buvo – šių metų birželį Diana laimėjo Lietuvos lengvaatletikos čempionatą. Moteris juokėsi, kad jai tokią pergalę pavyksta pasiekti kas dešimtmetį.
„Vienas žurnalistas pastebėjo, jog tą čempionatą laimiu kas dešimtmetį. Net pati to nežinojau. Dabar vis kažkas pasijuokia: „Gerai, Diana, pasimatysime čempionate po 10 metų“. Galvoju, oho, kai būsiu penkiasdešimtmetė, kažin ar bėgsiu ten. Tačiau bus matyti“, – kvatojo ji.
Sustoti bėgti neketina
Gimtadienį mininti D.Lobačevskė šypteli – nebėgti ji tikrai negali, tad jau žvalgosi ir į artimiausius maratonus.
„Jau planuoju bėgti Lietuvoje, laukia Vilniaus maratonas. O ir kartu su vadybininku žvalgomės maratonų rudeniui, svarstome apie Londoną, Berlyną, Paryžių… Po truputėlį ruošiuosi kažkuriam iš šių. Mintis sukasi ir apie Pasaulio čempionatą, kuris vyks kitais metais. Tačiau reikia pasiekti tą olimpinį normatyvą, kad į jį patekčiau. Tą ir bandysiu padaryti“, – artimiausius planus atskleidė Diana.
Paklausus, ar jau pamąsto apie karjeros pabaigą, Diana nė nesusimąsčiusi atšauna – jokiu būdu!
„Manęs jau to klausė ne vienas žmogus. O tai suprantama: juk man jau ne 25-eri, tad kai pasakau, jog apie karjeros pabaigą net negalvoju, daug kas nustemba. Bėgti man niekada neatsibosta. Mėgaujuosi kiekviena akimirka, tad kiek tik pajėgsiu, tiek bėgsiu“, – juokėsi ji.
„Iš tiesų, metai man neegzistuoja ir, manau, kad kiekvienas amžius yra labai gražus. Man yra labai smagu žiūrėti į moterį, kuriai 70 metų, o ji sau sparčiai kulniuoja Vingio parke, sportuoja... Va, kas man yra grožis. Tokia ir noriu būti. O svarbiausia – energinga. Tikrai nesustosiu judėti“, – pasakojo D.Lobačevskė.
O apie ką D.Lobačevskė svajoja gimtadienio proga?
„Turiu dvi svajones – išmokti groti pianinu, apie tai svajoju nuo pat vaikystės, ir dar noriu motociklo. Tačiau jau šią svajonę pildysiu tuomet, kai baigsiu sportinę karjerą. Jau net matau save: išsilaikysiu teises ir važiuosiu vesti treniruotes ant motociklo. Net jei man bus 60-imt metų, vis tiek tą padarysiu“, – juokėsi D.Lobačevskė.
