Sekmadienį „Danske Bank Vilniaus maratone“, 42,195 km įveikęs režisierius Saulius Baradinskas prisipažino, kad tokio didelio krūvio jo kūnas gyvenime nėra patyręs ir jam prireikė laiko atsigauti.
Nors praėjus parai po bėgimo Saulius jaučiasi kur kas geriau, žinomas vyras prisipažino, kad maratono nepavyko prabėgti be iššūkių, o didžiausia problema Sauliui tapo 32 kilometre sustojęs skrandis. „Per pusryčius persivalgiau. Man surakino skrandį ir niekaip negalėjau susidoroti su skausmais. Tačiau labiausiai man padėjo draugų, kitų bėgikų ir Beatos palaikymas, kuri kartu su manimi bėgo paskutiniuosius 10 km. Tokio palaikymo jau seniai nebuvau gavęs“, – prisipažino jis ir pridėjo, kad šis jo iššūkis pradėti bėgioti įkvėpė ir jo draugus.
Saulius džiaugiasi, kad prieš maratoną jam pavyko nuvažiuoti į Tylos stovyklą, mat ten jis išmoko stebėti savo pojūčius ir kontroliuoti mintis. „Paskutinieji kilometrai buvo nebebėgimas, o kančia. Aš nebereagavau į iššorinį pasaulį, tiesiog kenčiau savo skausmą. Maratonas yra neatsiejamas nuo fizinio pasirengimo, tačiau manau, kad tikrasis maratonas yra psichologija“, – sakė Saulius. Režsisierius prisipažino, kad bėgdamas 40-ąjį kilometrą galvojo, kad tokiai patirčiai nebesiryš niekada, tačiau kirtęs finišo liniją ir atsikvėpęs suprato, kad greičiausiai tai kartos jį kitais metais.
„Dabar to tikrai negalėčiau padaryti, bet patirį jau noriu pakartoti. Prieš bėgant pirmą maratoną aš sau išsikėliau labai didelius lūkesčius, o reikėtų kaip tik nusileisti ant žemės ir džiaugtis, kad pavyko nubėgti, nes aš nesu profesionalus sportininkas, niekada toks nebuvau, nesu ir sveiko gyvenimo būdo žinovas. Dabar tiesiog nori tobulėti ir supratau, kad viską būčiau daręs kitaip: sureguliuočiau mitybą, šitaip neskubėčiau. Neįvertinau jėgų ir kitą kart maratoną bėgčiau labai lėtai“.
S. Baradinskas atskleidė, kad jau kurį laiką stengiasi susitelkti į vidinio gyvenimo kokybę. „Pats būdavau iš tų, kurie yra nuolatos sukišę galvą į telefoną ir mastydavau, kad sėkmė turi ateiti per išorę, tačiau pradėjęs medituoti supratau, kad turiu susitelkti į savo vidų, todėl vietoj, to, kad sėdėčiau telefone, skiriu tą laiką meditacijai. Maratonas, Tylos stovykla parodo, kaip aš savo protą galiu sukoncentruoti ir įveikti nerealius dalykus. Jeigu aš su savimi ir toliau taip dirbsiu, manau, kad galėsiu ne tik nubėgti maratoną, bet ir įveikti filmų maratonus“, – džiaugėsi jis.