Reikia turėti drąsos liestis prie legendos, juk būtinai kas nors sunerims: „Kaip drįsti!“ Netrukus išvysime staigmeną, kurią įkvėpė „Queen“ muzika. Prie legendos prisiliesti išdrįso dainininkas, aktorius Mantas Jankavičius (39) – berniukas, kadaise iš baimės pabėgęs iš savo koncerto. Šiandien jam drąsos užtenka stoti akistaton net kai... prisidirba.
Nors tai, sako, žiauriai sunku ir ne visada pavyksta. Bet Mantas tikras: stoti į akistatą su ta neganda privaloma, svarbu pripažinti, kad nesi vienas toks fainas, geras ir ne visi aplink žulikai, vagys ir lochai. „Kai taip padarai, nebesinori kitų smerkti, apkalbinėti, nagrinėti, kaip kitas suklydo, nes supranti, kad pačiam dar daug griovių reikia iškasti.“
Jau septyniolika metų, kai jiedu su žmona Ieva kartu, augina tris atžalas. Su amžiumi atėjo supratimas, kad gyvenimas reikalauja didelės kantrybės. Kad tikra meilė neišsilaiko šiaip, be pastangų, nes meilė auginama darbu, nuolankumu ir kantrybe. Ir kito kelio nėra.
Ir būti autoritetu savo vaikams nėra paprasta. Vien gerų norų neužtenka. Diegti principus ir vertybes tik duodant patarimus esą beviltiška. Poveikį turi tik paties pavyzdys. Juolab patyrė, kad savo vaikams yra ne žmogus iš televizoriaus, o tiesiog tėtis. „Tikrai nežinau, ką vaikai iš manęs pasiims. Jei aš turiu ką gero – o dar nežinau, ar turiu, – iš visos tėviškos širdies trokštu, kad tai pasiimtų. Ir užsimerktų prieš tai, kas manyje netinkama, bloga, o blogo turiu labai daug.“
Mantas neslepia, kad ne visada džiugina kūryba. Tada būtina atsvara. Ypač malda, tapusi kasdienybės dalimi. Be jos būtų lengva pasiklysti šitame bardake. Tiesa, puikiai geba nuo jo atsiriboti – Mantą retai galima pamatyti kavinėje, vakarėliuose.
„Nes vargiai randu laiko artimiausiems žmonėms. Nenoriu gaišti laiko neprasmingiems pokalbiams, netikriems santykiams. Turiu kelis žmones, kuriems mano dėmesio labai reikia, ir noriu jo duoti.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“: