„Aš nesu televizijos žmogus ir abejoju, kad juo tapau, – pasibaigus projektui „Lietuvos balsas. Vaikai“ sakė dainininkas Mantas Jankavičius (38). Tai buvo pirmas kartas, kai populiarus atlikėjas pasidavė įkalbinamas mokytojauti televizijos projekte. – Visgi man svarbiausias buvo santykis, susitikimas su žmonėmis. Tai man yra didžiausias džiaugsmas. Visa kita – televizijos užkulisiai, techninis darbas – nepasakyčiau, kad yra man skirta. Aš labiau mėgstu gyvus žmones, nei per kamerą kalbėti ir įsivaizduoti žiūri mane kas nors ar ne.“
Kalbėdamasis su portalu Žmonės.lt Mantas atviravo, kad jį projektas patraukė savo netipiškais dalyviais – vaikais. „Su suaugusiais aš nemoku, man su vaikais geriau sekasi bičiuliautis, – juokėsi dainininkas. – Juk aš ir pats turiu vaikų – jie auga, keičiasi, man labai gražu juos stebėti. Tai viena iš priežasčių, kodėl sutikau ateiti į televiziją.“
O jo debiutas televizijoje buvo ypač sėkmingas – į konkurso superfinalą išėjo net dvi M.Jankavičiaus mokinės: Vakarė ir Sofija. Visgi lemtingąją akimirką fortūnos šypsena ir žiūrovų simpatijos atiteko Monikos Marijos Paulauskaitės globotai Milėjai.
„Beveik trys mano mokinės, – suskubo patikslinti Mantas. – Jeigu prisimintume tą atranką, kai mes visi atsisukome Milėjai, tai aš jai sakiau: „Tu manęs nesirink, nes aš neturiu ką tau duoti.“ Tai buvo mano gerai apgalvotas žingsnis. Juk esmė ne tame, kieno ji mokinė. Milėja turi stipriausią vokalą iš visų. Ji verta nugalėti ir nematau nė vienos priežasties prieštarauti jos pergalei.“
Visas vakaras buvo kupinas įtampos, kuri kartkartėmis tarsi ugnikalnis prasiverždavo susijaudinimo ašaromis. Ne tik projekto dalyviai, bet ir žiūrovai finalinių pasirodymų metu graudinosi. O kaip su emocijomis sekėsi susidoroti patyrusiam scenos vilkui?
„Koks dar vilkas? Aš kaip žvirblelis laksčiau! – juokėsi Mantas. – Bandžiau neišsiduoti, kad pergyvenu, jog vaikams to neperduočiau. Žinai, kartais taip atrodo, kad vaikus reikia paguosti, kažką jiems gero padaryti, o iš tiesų jie puikiai jaučiasi ir yra geriau psichologiškai pasiruošę, nei tu galėjai numanyti.“
Mantas bene kasdien kažko naujo išmoksta iš savo trijų atžalų: metukų amžiaus Upės, aštuonerių Herkaus ir vienuolikmečio Beno. Kad ir kokį gyvenimo kelią jie bepasirinksiantys, dainininkas pažada – beatodairiškai juos palaikys. Net jei tai bus toks pat kelias, kaip ir paties Manto.
„Aš buvau kažkada tokios nuomonės, kad mano vaikai mano pėdomis neis. Tikrai esu taip sakęs, bet dabar aš bijau spjauti į šulinį, kad nereikėtų iš jo gerti. Gyvenimas parodo, kad neverta būti kategoriškiems, nes dažnai viskas pasikeičia kardinaliai, – patikino Mantas. – Mano vienas vaikas yra sportininkas, o kitas lanko Ąžuoliuko muzikos mokyklą. Niekada neraginau specialiai ten eiti ir pildyti tėvų užgaidas ar norus. Mano sūnūs patys renkasi.“
