Kadangi nuo mokyklos laikų draugauju ir su kontaktiniais lęšiais, ir su akiniais, galiu drąsiai teigti, kad dažnai ne noras pasirinkti vieną ar kitą įvaizdį, bet praktiniai sumetimai nulemia, ką ir kada pasirinksiu. Dalijuosi patirtimi ir tikiuosi, kad ji bus naudinga.
Šiame tekste nekalbėsiu apie regėjimo korekcijos lazeriu pliusus ar minusus, kadangi nutariau, jog ši procedūra ne man. Visų pirma, bijau galimų, tegul ir itin retų, komplikacijų. Antra – kai nešioji gana stiprius akinius, net operacija negarantuoja, kad regėjimas bus visiškai atstatytas. Taigi, net ir po šios procedūros gali vis tiek reikėti akinių. Ir trečia, manau, kad akiniai gali būti stilinga įvaizdžio detalė, kurią galima keisti atsižvelgiant į savo skonį, norus ar mados diktatą. O kai jie pabosta – tiesiog įsidėti kontaktinius lęšius. Bet apie viską iš eilės.
Akiniai – praktiška, bet...
Akiniai labiausiai erzina žiemą, kai įėjus į kambarį iš lauko stiklai aprasoja ir pora minučių reikia laukti, kol drėgmė išgaruos, arba ieškoti rankinėje specialios servetėlės, kurią dažniausi būnu pamiršusi. Todėl šaltu oru kontaktiniai lęšiai tikrai patogesni.
Spiginant vasariškai saulei vairuoti su įprastais akiniais – tikras iššūkis.
Pavasarį, kai mieste vėjas nešioja dulkes, renkuosi akinius, nes menkas malonumas, kai kokia smiltelė patenka po lęšiu. Tačiau spiginant vasariškai saulei vairuoti su įprastais akiniais – tikras iššūkis.
Prieš keletą metų įsigijau akinius labai smarkiai tamsintais stiklais, ir žinoma, su atitinkamu „minusu“. Bet vairuoti su jais taip ir neįpratau. Nes vos tik saulė dingsta, regėjimas gerokai suprastėja. Tačiau jie tikras džiaugsmas paplūdimyje: saugo nuo smėlio dulkelių, ir tokie tamsūs, kad galiu nemirkčiodama ramiai žvelgti į jūros tolius.
Kažkada esu turėjusi akinius ir su fotochrominiais stiklais – tokius, kurie reaguoja į ultravioletinius spindulius ir savaime patamsėja, o kambaryje vėl pasidaro šviesūs. Žinau, kad tokius akinius mėgsta vyrai, bet man nepatiko. Visų pirma todėl, kad vasarą ultravioletinių spindulių pilna net ir debesuotą dieną, tada jie ima ir patamsėja, nors man to visai nereikia. Ir nelabai gražiai atrodo nuotraukose. Bet vairuoti su jais gana patogu.
Kontaktiniai lęšiai – galimybės tvarkingoms
Lęšių irgi esu turėjusi pačių įvairiausių – ir vienus pirmųjų kietus, ir tinkamus nešioti ilgą laiką neišsiimant, ir vienkartinius. Kadangi visuomet paisau gamintojų instrukcijų, neteko susidurti nei su akių uždegimais, nei kokiomis nors infekcijomis.
Todėl į visus renginius, šventes, kuriuose noriu būti be akinių, einu įsidėjusi kontaktinius lęšius. O kur vakarėliai, ten ir ryškesnis makiažas. Dekoratyvinę kosmetiką perku įvairią – ir pigesnę, ir brangesnę, tačiau visuomet pamėgtoje parduotuvėje, skirtą nešiojančioms kontaktinius lęšius. Ir išmetu vos tik baigiasi galiojimo laikas.
Todėl ir čia jokios neigiamos patirties neturiu. Tiesa, kontaktinius lęšius, net ir tuos, su kuriais galima miegoti, vis tiek būtinai išsiimu. Neįsivaizduoju savęs einančios į lovą su nenuvalytu makiažu ar lęšiais akyse – ilsėtis būtina visam kūnui. Saugodama akis lęšių niekada nesidedu, jei einu į baseiną, pirtį ar sporto salę – nenoriu, kad patektų nešvarumų, kurie gali užsilikti po lęšiais ir sukelti kokių nors baisių komplikacijų.
Pastebėjau, kad mėnesį galiojantys lęšiai patogesni, kai juos noriu nešioti kasdien ar kas antrą dieną. Bet dabar daug dirbu kompiuteriu ir kasdienai renkuosi akinius, Todėl lęšių reikia retokai ir perku vienkartinius. Taip pigiau ir higieniškiau. Žinau, kad esama lęšių, kuriuos įsidėjus, akys atrodo kitos spalvos. Bet esu patenkinta savąja, tad šių galimybių irgi neišmėginau. Ir dar vienas pastebėjimas: jei lęšių ilgą laiką nenešioju, akys nuo jų „atpranta“, todėl juos reiktų įsidėti gana trumpam laikui ir nešiojimo laiką ilginti pamažu.
Akiniai nuo saulės – stilinga ir praktiška
Prisipažinsiu, geriausiai jaučiuosi, kai įsidedu kontaktinius lęšius ir nosį pasibalnoju akiniais nuo saulės. Šių akinių rėmus renkuosi itin drąsiai, juk tai sezono pirkinys. Tačiau visuomet atkreipiu dėmesį, ar jie saugo nuo ultravioletinių spindulių. Ir pirmenybę teikiu tiems, kurie yra su poliarizuotais stiklais. Jie tikrai pagerina matomumą, daiktų kontūrai atrodo ryškesni nei užsidėjus paprastus. Bet svarbiausia – jie saugo akis nuo įvairių dulkelių. Mielai nešiočiau juos visą vasarą, tačiau kartais prisiverčiu išeiti pasivaikščioti į lauką ir be jų, bet tik todėl, kad nenoriu, jog veidas nudegtų, o aplink akis liktų balti ratilai.