Ar pastebėjote, kad dauguma žmonių gerokai mandagiau bendrauja su kaimynais, kolegomis nei su savo šeimos nariais?
„Gal galėtum uždaryti langą?“, „atsiprašau, kad trukdau“, „geros dienos“ – tikėtina, kad daugelis iš mūsų šias frazes vartojame darbe, bet ne namuose. Ar todėl, kad aplinkiniai vertesni didesnės pagarbos nei artimieji? O gal mandagus kalbėjimas – svarbi mūsų įvaizdžio, kuriuo peržengus namų slenkstį rūpintis neprivalu, dalis?
Mandagūs kreipiniai parodo mūsų pagarbą šalia esančiam ir padeda formuoti šiltesnius santykius.
Mandagūs kreipiniai parodo mūsų pagarbą šalia esančiam ir padeda formuoti šiltesnius santykius. Jei mažas vaikas nuo pat ankstyvos vaikystės girdės mandagiai į jį besikreipiančius tėvus: „gal galėtum sutvarkyti kambarį“, „prašom valgyti“, „ačiū, kad paklausei“, tikėtina, kad žengdamas į paauglystę nedrįs tėvams atsikirsti: „ne tavo reikalas“, „patylėk“ ir t. t., nes toks kalbėjimas toje šeimoje paprasčiausiai neįprastas.
Sutuoktinių tarpusavio santykius irgi veikia kalbėjimo būdas. Net kreipiniai parodo, kaip suaugę žmonės vertina vienas kitą. Mandagumas kasdieniame gyvenime ir buityje gali turėti labai teigiamų pasekmių.
1. Padeda išvengti nereikalingų konfliktų. Dažnai šeimose kivirčus įžiebia smulkmenos, pasakytos netinkamu tonu. „Kiek kartų sakiau, išnešk šiukšles“ – ir apsižodžiavimas beveik garantuotas. O jeigu pabandytume: „Gal galėtum būti toks malonus ir išnešti šiukšles?“ Tinkami žodžiai ne tik padės išvengti konflikto, bet ir leis lengviau pasiekti tikslą. Mandagios formuluotės net negatyvią informaciją kiek sušvelnina ir nesukelia priešiškumo. Palyginkite tą pačią situaciją, bet apibūdintą skirtingais žodžiais: „Ir vėl vonioje netvarka, greičiau sutvarkyk“ arba „Atsiprašau, bet turiu tau priminti, kad palikai nesutvarkytą vonią“.
2. Stiprina abipusę pagarbą. Pagarba svarbi ne tik darbe, bet ir namuose. Kaip augalams reikia šilumos, vandens ir saulės, taip žmonėms – gerų emocijų ir meilės. Todėl kasdienis „labas rytas“, „saldžių sapnų“, „ačiū“ yra veiksmingi geros nuotaikos katalizatoriai.
3. Paprasčiau susitaikyti. Žmonės, kurių kasdienėje kalboje netrūksta mandagių išsireiškimų, lengviau juos ištaria net ir tuomet, kai būna susipykę – nes kultūringai komunikuoti jiems įprasta. Ir žodis „myliu“ nestringa gerklėje.
4. Pavyzdys vaikams. Sena tiesa – vaikai atkartoja tėvų elgesį. Jei sutuoktiniai žemina, pravardžiuoja vienas kitą ir vaikus, tikėtina, kad toks santykių modelis persikels ir į atžalų gyvenimą. Vaikai renkasi draugus, kurių bendravimo maniera panaši į įprastą jų šeimoje. Juk norėtumėte, kad vaikai rinktųsi gerus draugus?
5. Laiptelis aukštesnio socialinio statuso link. Net jei žmonės išmoksta mandagiai elgtis už namų durų, bet kasdienybėje pamiršta geras manieras, anksčiau ar vėliau tai pastebės ir aplinkiniai. Ir durys į tuos namus ar renginius, kur svajojate patekti, gali negrįžtamai užsiverti.
Tačiau geroji žinia ta, kad mandagaus elgesio galima mokytis ir niekada nevėlu keisti savo bendravimo stilių. Pradėkite jau šiandien!