23-ejų Laura Bagdžiūnaitė savo verslą kurti ėmė prieš dvejus metus, kai Vilniaus universitete studijuodama žurnalistikos specialybę iš dėstytojo gavo užduotį parengti verslo projektą. Nors merginos kurso draugams šis atsiskaitymas pasirodė tik vienas iš daugelio, L.Bagdžiūnaitė pažvelgė kur kas rimčiau: jos sukurtas „Mamų radijas“ šiandien jau turi platų klausytojų ratą, pati mergina neslepia didelių savo užmojų.
„Mamų radijas“ – tai interneto radijas mažus vaikus auginančioms mamoms. Šiuo metu jį kuria trys merginos, projektui vadovauja pati L.Bagdžiūnaitė. Radijo klausančioms mamoms siūloma aktuali informacija apie vaikų auginimą, eteryje skamba pasakos, vaikiška muzika, lopšinės.
„Labai myliu vaikus, todėl visad maniau, kad turėsiu itin didelę šeimą. Vaikai man atrodo kaip stebuklas, kurio labai laukiu ir savo gyvenime. Universitete gavus užduotį dėstytojas pabrėžė, kad idėja turi būti tokia, kokios Lietuvoje dar nebuvo. Tada kaip tik kalbėjau su kolega, kurio žmona laukėsi – jis sakė, kad nė nenutuokia, kokia muzika dabar populiari tarp vaikų, nežino, iš kur gauti lopšinių. Susimąsčiau, tačiau greitai teko nusileisti ant žemės ir imti galvoti komerciškai – vaikai iki vienerių metų negali būti tavo produkto auditorija, tačiau juk vaikų nebūtų be mamų!“ – apie projekto gimimą portalui Žmonės.lt pasakojo L.Bagdžiūnaitė.
Savo projektą universitete mergina turėjo pristatyti jau kitą dieną po įkvėpusio pokalbio. Studentė suskubo aiškintis, kokią vietą rinkoje užima motinoms skirtos žiniasklaidos priemonės.
„Lietuvoje analogiškų projektų kaip „Mamų radijas“ neradau, tačiau panašūs pavyzdžiai – itin populiarūs JAV. Ten neturinčios ką veikti mamos suburia maždaug 20-ies moterų ratelį ir pasirinktomis dienomis transliuoja – pasakoja, kokią košę išvirė savo vaikui. Žinoma, ši idėja man pasirodė gana absurdiška, tačiau tai tapo paspirtimi „Mamų radijui“ atsirasti“, – patikino L.Bagdžiūnaitė.
Pristačiusi projektą dėstytojui ir kurso draugams L.Bagdžiūnaitė stebėjosi įvertinimais – aukščiausius balus jai skyrė ir dėstytojas, ir bendramoksliai. Tai paskatino merginą imtis realių veiksmų: užregistravusi įmonę tuo metu dar 21-erių L.Bagdžiūnaitė subūrė bendraminčių komandą ir ėmė ieškoti rėmėjų.
„Emocijos keitėsi kas savaitę. Pradžioje maniau, kad niekas nepavyks, vėliau atrodė, kad visi manimi tiki ir man pasiseks. Pradinę „Mamų radijo“ komandą sudarė apie 12 žmonių, sulaukėme didelio visuomenės susidomėjimo. Kai visi buvo užsivedę atrodė, kad kalnus nuversime, tačiau atėjo vasara – visi išėjo atostogauti ir jiems buvo velniop“, – apie nenusisekusią pradžią pasakojo mergina.
Likusi viena L.Bagdžiūnaitė pasinėrė į apmąstymus, kaip rasti išties lojalių žmonių kolektyvą – mergina nenorėjo, kad bendradarbiai ją vieną paliktų pirmai progai pasitaikius: „Dabar likome viso labo penkios, tačiau už šiuos žmones galiu guldyti galvą – jie motyvuoti ir dirba iš idėjos. Nė viena nesame mama, tačiau juokaujame, kad dirbame perspektyvai – kažkada įgytos žinios mums pravers.“
Jaunoji verslininkė neslepia, kad bene pagrindine problema ieškant paramos tapo tai, kad pati neaugina vaikų. „Pradžioje dėl to buvo nejauku. Eidavau į susitikimus su gerokai vyresniais verslininkais, o jie išvysdavo jauną merginą – nesvarbu, kad plačiai besišypsančią ar žėrinčiomis akimis. Išgirsdavo, kad neturiu vaikų, ir sutrikdavo. Aš taip pat nejaukiai pasijausdavau“, – pasakoja L.Bagdžiūnaitė. Vis dėlto ilgainiui ji išmoko atsikirsti – juk apie politiką rašantys žurnalistai patys neleidžia įstatymų, sakydavo.
Nemaloniai kurį laiką ji jautėsi ir bendraudama su vaikus auginančiomis klausytojomis – šias mergina sutinka „Mamų radijo“ organizuojamuose renginiuose. „Pradžioje bijojau visko. Mąsčiau, ką daryčiau, jei paklausta nežinočiau atsakymo. Tačiau mano domėjimasis žmones paperka – nė viena mama iki šiol manęs nesupeikė“, – šypsosi L.Bagdžiūnaitė.
Vis dėlto mergina tikina, kad būti mama norint transliuoti radijo laidas motinoms, anaiptol nėra būtina. Juk ruošdama temas eteriui ji nuolat ieško pagrįstos informacijos, remiasi skirtingais šaltiniais, todėl savo darbą laiko patikimu ir vertingu. „Labai smagu, kai žmonės tai įvertina ir net asmeniškai kreipiasi prašydami patarimo. Žinoma, visada atsakau, kad patarti galiu tik iš teorinės, bet ne praktinės pusės“, – apsidraudžia L.Bagdžiūnaitė.
„Mamų radijo“ daugiausia klauso jaunos mamos, su dalimi jų verslininkė palaiko draugiškus ryšius: „Su mamomis bendrauju kaip su draugėmis. Susitikusios kalbamės apie vaikus, dalijamės pasakojimais. Mūsų projektas yra dėl mamų – norime joms daryti gera. Siekiame motinystę paversti įdomesne, prisidėti prie šeimų bendruomenės kūrimo. Dabar į mus galima žiūrėti kaip į projekto kūrėjas. Tikiuosi, kad po dešimties metų į mus žiūrės kaip į pavyzdingas mamas.“
Tiesa, pats radijas metams bėgant taip pat kito – pradėjusios veiklą kūrėjos koncentravosi į laidas ir muziką vaikams, tačiau ilgainiui dalies programos teko atsisakyti. „Baigus mokslus teko susirasti realų darbą, kuris neštų pastovias pajamas, todėl idėjinė pusė greitai pranyko. Šiuo metu kuriamas turinys vaikams – pasakos, lopšinės ir dainos. Taip pat publikuojame mamoms aktualiomis temomis parengtus straipsnius, organizuojame renginius“, – paaiškina L.Bagdžiūnaitė.
Kiek tiksliai žmonių klauso „Mamų radijo“, L.Bagdžiūnaitė nežino – to neleidžia techninės galimybės. Vis dėlto renginių metu nuolat sutinkami tie patys veidai leidžia spręsti, kad lojalią auditoriją „Mamų radijas“ jau susikūrė.
Paklausta, ar šis verslas jai pelningas finansiškai, L.Bagdžiūnaitė atskleidžia, kad radijas vis dar yra neprognozuojamas: „Radijas man atsiperka emocijomis. Pinigine prasme vieną mėnesį šis verslas gali būti labai dosnus, kitą – nuostolingas. Po pusantrų metų negaliu sakyti, kad galėčiau iš to gyventi. Tam, kad radijas atsipirktų, reikia bent pusmetį nieko kito neveikti ir dirbti tik su juo, tačiau iš ko tada valgyti duoną?“
Savo projektą Laura vadina idėjiniu ir net savotiškai džiaugiasi, kad „Mamų radijas“ iki šiol netapo stambiu verslu. „Tada žmonės sužvėrėja“, – sako mergina, tačiau neslepia savo lūkesčių: norėtų ir tikisi, kad po penkerių metų radijas atsipirks su kaupu.
Paklausta, kada gi pati norėtų susilaukti vaikų, mergina nusišypso: „Norėčiau turėti tris vaikus. Pati esu vienturtė, todėl noriu didelės šeimos – galbūt to man visad trūko. Galime paskaičiuoti: „Mamų radijui“ liko maždaug treji metai iki įsitvirtinimo, dar apsidraudimui pora metų, vadinasi, netoli trisdešimties norėčiau susilaukti pirmagimio. Žinoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi.“