Ironiška, bet neretai kino filmuose istorija ar žinomi veidai į antrąjį planą nustumia kinematografinius sprendimus. Dalinamės ypatingais darbais, tikrais vaizdo šedevrais, didžiausias ovacijas užsidirbusiais dėl ypatingų vizualinių sprendimų.
- 2011 metais pasirodęs kino provokatoriaus Larso Von Triero darbas „Melancholija“ – tikras meno kūrinys. Nors tai nėra lengvas vakaro filmas, nepaliksiantis jokios minties ar slogučio, norintys pasimėgauti ypatinga kinematografija neturėtų praleisti jo pro akis.
- Prieštaringai vertinamas Paolo Sorrentino 2013 metų šedevras „Didis grožis“ – fantastiškas pasirinkimas pavargusiems nuo vienas į kitą panašių Holivudo filmų. Sakoma, kad šis kūrinys – tai lyg daugybė vizualinių poemų, kurias sukūrė ir genialiu laikomas operatorius Luca Bigazzi.
- 2013-aisiais metais pasirodžius filmui „Gravitacija“ kalbos apie fantastiškus vaizdus netilo dar ilgai. Nors didžioji dalis kadrų yra sukurti kompiuterinės grafikos pagalba, operatorius Emmanual Lubezki susilaukia ne ką mažiau komplimentų nei režisierius Alfonso Cuaron.
- Ypatingo dėmesio nusipelnė ir 2014 metais pasirodęs filmas „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Nuostabi itin iliustratyviai pateikta istorija, kurios kiekvienas kadras – atskiras meno kūrinys.
- Dar vienas šiuolaikinių technologijų stebuklas – visą pasaulį sužavėjusi istorija „Pi gyvenimas“. Kritikai teigia, kad tai – ne filmas, o vizualinė patirtis.