Maisto nešvaistymo iššūkyje sudalyvavusi Laura Mazalienė: „Kiekviena išmetama smulkmena turi savo kainą“

Laura Mazalienė / L.Mazalienės nuotr.
Šaltinis: Reklama
AA

Žurnalistė, verslininkė Laura Mazalienė priėmė prekybos tinklo „Rimi“ mestą savaitės maisto nešvaistymo iššūkį „Gaminu, neišmetu“. Kurį laiką stebėjusi savo šeimos suvartojamų produktų kiekius, trijų vaikų mama konstatavo, jog su vyru yra pakankamai disciplinuoti ir maisto beveik neišmeta.

Tačiau iššūkio metu sunkiausia buvo atsikratyti įpročio į prekybos centrą užsukti alkanai – tuomet kildavo noras nukrypti nuo pirkinių sąrašo, pirkti daugiau produktų, didesnėse pakuotėse.

„Kiekviena išmetama smulkmena turi savo kainą, tad neapdairiai apsipirkdami ne tik prasilenkiame su tvarumo principais, bet ir švaistome pinigus, kuriuos taip norisi sutaupyti“, – sako Laura.

Patirtis, gimus vaikams, suformavo planavimo įgūdžius

Auginantys daugiau nei vieną vaiką, puikiai žino, kiek logistikos iššūkių laukia su atžalomis: nuvežti ir parsivežti iš darželio, mokyklos, būrelių, suspėti apsipirkti bei pagaminti maisto namuose: „Gimus vaikams pamažu tapome disciplinuoti tiek apsipirkinėdami, tiek gamindami maistą. Jau tapo įpročiu kas ketvirtį sudaryti naują maisto planą su būtiniausiais produktais juo ir vadovaujamės. Pagal tokį planą dėliojamės didžiausią savaitinį apsipirkimą, o mūsų sąraše dominuoja ilgiau negendantys maisto produktai. Na, jei, pavyzdžiui, vakarienei norime žuvies, jos nusiperkame tą pačią dieną. Žuvis labai greitai genda, tad neverta jo pirkti iš anksto, jei tiksliai nežinome, kada ir ką iš jos gaminsime.“

Visą savaitę stebėdama savo dienotvarkę Laura Mazalienė džiaugėsi, kad su šeima yra teisingame kelyje: „Perkame tai, ko daugiausiai suvartojame ir beveik nekyla pagundų spontaniškiems pirkiniams. Vienintelis įprotis, kurį dar noriu išgyvendinti – tai alkanai eiti į parduotuvę, nes tada atrodo, kad norisi visko.“

Norėdama geriau planuoti pirkinius ir išvaistyti mažiau nepanaudoto maisto, L.Mazalienė ėmė naudoti internete rastą metodą.

„Standartinio popieriaus lapo kairėje pusėje surašau, kokius patiekalus labiausiai mėgsta šeima, o dešinėje susibraižau langelius pagal maisto produktų grupes ir juos prieš apsipirkimus užpildau, įrašydama trūkstamus produktus. Toks maisto planavimu įrankis itin pasiteisino, nes lentelėje visada matau, ko šaldytuve yra ir ko trūksta, o kokią prekių kategoriją reikia papildyti, kad būtų iš ko gaminti mėgstamiausius patiekalus. Tokią lentelę nusibraižau kiekvienam metų sezonui“, – patirtimi dalinasi verslininkė.

Laura Mazalienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip prisitaikyti prie kiekvieno šeimos nario skonio

Vaikų norai ir įpročiai keičiasi daug greičiau, nei suaugusiųjų: dar vakar su malonumu valgytų patiekalų šiandien jie jau nebenori, o iki šiol buvęs puikus apetitas ima ir išnyksta. Tada namie atsranda prakąstų ir paliktų obuolių ar nesuvalgytos mėsos likučių, kurių nesinori išmesti.

„Didelės šeimos narių privalumas, kad dažniausiai atplėšus sūrio pakelį, jo akimirksniu nelieka. Tačiau sūris turi patikti visiems be išimties. Tarkime, mes su vyru mėgstame juos aštresnius, bet jų nemėgsta vaikai, tad perkame tik tada, kai laukiame svečių. Turbūt daugiausia namuose būna vaisių – ir pirktų, ir iš mūsų sodelio. Visi trys vaikai mėgsta skirtingus vaisius ir daržoves, tad stengiamės patenkinti kiekvieno poreikius, bet štai kartais nutinka taip, kad visi nori tik obuolių, o bananų kekė pamiršta liūdi lėkštėje.“

Per septynerių metų tėvystės stažą Laura ir Šarūnas atrado pasiteisinusių maisto tausojimo sprendimų, iš kurių populiariausias šeimoje – maisto šaldymas: „Šis procesas man įsiminęs dar nuo vaikystės, kai mama taip išsaugodavo greitai gendantį ar nesuvalgytą maistą. Be to, visada stengiamės apgalvoti, kaip panaudosime tai, kas liko nuo šeimos pietų ar vakarienės. Jei, pavyzdžiui, kepame vištą, kitą vakarą iš jos likučių ir grietinėlės pasigaminame padažą spagečiams.“

Laura pasakoja, kad šeima stengiasi valgyti kokybiškus ir sveikatai palankius produktus, todėl mėgsta daržovių įvairovę – pastarnokus, morkas, brokolius, o kruopas dažniausiai renkasi be glitimo, nes šeimoje yra jo netoleruojančių.

„Nors vaikai mėgsta skirtingus patiekalus, dažnai stengiamės gaminti tai, kas patinka visiems, tarkime, grikius su daržovėmis. Turint keletą vaikų, kurių skoniai gana skirtingi, verta kasdien gaminti ir valgyti tik laiko patikrintus patiekalus. Eksperimentuoti sau leidžiame tik savaitgaliais, nes mūsų vaikai gana konservatyvūs naujiems skoniams“, – pastebi nuomonės formuotoja.

Taip pat dažniausiai Laura maistą gamina tik vieniems pietums ar vakarienei, o ne išsyk kelioms dienoms, nes per dideli patiekalų kiekiai labai retai vaikų būna antrąkart sutinkami su džiaugsmu.

„Vaikams svarbi emocija, gaminimo procesas, o į antros dienos pašildytą maistą jie žiūri su įtarimu. Dėl to labiausiai sutaupyti ir neišmesti pinigų vėjais mums padeda mitybos planas, atsakingas apsipirkimas ir išankstinė vizija, kaip būtų galima realizuoti didesnius produktų kiekius“, – sako L.Mazalienė.

Skaitykite daugiau