Visi žino, kad norėdami likti sveiki, turime gauti pakankamai vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, kalcio. Magnis yra ketvirtasis pagal kiekį teigiamasis jonas organizme, o ląstelėse – antrasis po kalio. Jam tenka svarbus vaidmuo žmogaus fiziologijoje: magnis yra daugelio fermentinių reakcijų kofaktorius, nuo jo priklauso raumenų susitraukimas bei atsipalaidavimas, nervinių ląstelių aktyvumas.
Nauja Kinijoje atlikta studija tvirtina, kad su maistu gaunamas magnis gali sumažinti širdies ligų, insulto ir diabeto riziką.
Žmonės, kurie tyrimo metu gaudavo didžiausią rekomenduojamą magnio paros dozę, turėjo 10 proc. mažesnę kardiovaskulinių ligų riziką, 12 proc. mažesnę insulto bei 26 proc. mažesnę antro tipo diabeto riziką lyginant su tais, kurie suvartodavo mažiausią rekomenduojamą paros dozę.
Be to, tie, kurie papildomai gaudavo dar 100 mg magnio per dieną, insulto riziką sumažino 7 proc., o antro tipo diabeto – 19 proc. Rodos, gauti rezultatai iškalbingi – magnis išties naudingas sveikatai.
„Dabartinės rekomendacijos teigia, kad vidutinis magnio poreikis vyrams yra apie 300 mg per dieną, o moterims – apie 270 mg per dieną. Net normaliai besimaitinantiems žmonėms dažnai atsiranda magnio trūkumas: jį patiria apie 2,5–15 procentų bendrosios populiacijos“.
Magnio šaltinis yra kietas vanduo, grūdiniai produktai, kakava, šokoladas, mėsa, tačiau dėl maisto ruošimo procesų magnio kiekis juose sumažėja.
Magnis yra svarbus daugiau nei 300 cheminių reakcijų, vykstančių organizme, įskaitant gliukozės metabolizmą, baltymų gamybą, DNR gamybą. Jis padeda palaikyti imuninės sistemos funkcijas, normalų širdies ritmą, kaulų tvirtumą.
Tyrėjai išanalizavo 40 ankstesnių 1999–2016 metų studijų duomenis ir atrado sąsajas tarp magnio kiekio dietoje bei tam tikrų ligų. Žinoma, mokslininkai negalėjo pašalinti potencialios biologinės ar gyvenimo būdo įtakos rezultatams.
Vieno iš tyrimų, aprašytų „The Journal of the American College of Nutrition“, metu atliekant bandymą 13 moterų kasdien suvartodavo itin mažą magnio kiekį: trims iš jų sutriko širdies ritmas.
Kitoje studijoje ištirta daugiau nei 8800 žmonių ir pastebėta, kad vyresni nei 65-erių bei turintys sumažėjusį magnio kiekį kraujyje žmonės turi 22 proc. didesnę riziką susirgti depresija. Manyta, kad magnio trūkumas gali būti ir kitų psichikos ligų išsivystymo priežastis. Laimei, magnio trūkumo sukelti simptomai yra grįžtami ir išnyksta paskyrus tinkamas šio mineralo dozes.
Dar vienas tyrimas patvirtino, kad magnio deficitas gali būti susijęs su migrena: tiriamiesiems paskyrus 1 g magnio per parą, migrenos priepuolis baigdavosi greičiau nei vartojant tradicinius medikamentus. Teigiamas poveikis stebėtas netgi valgant daugiau magnio turinčių maisto produktų.
Yra studijų, tvirtinančių, kad magnis naudingas kenčiančioms dėl priešmenstruacinio sindromo (PMS): vartojant magnio papildus sumažėjo vandens susilaikymas organizme, rečiau pasireiškė nuotaikų kaita ir kiti tuomet moteris varginantys simptomai.
Svarbu, kad simptomai pasireiškia tik magnio kiekiui kraujo plazmoje itin sumažėjus (iki 0,5–0,4 mmol/l): atsiranda raumenų silpnumas, spazmai, traukuliai, galvos svaigimas, o kuomet jo kiekis yra mažiau nei 0,2 mmol/l – kyla grėsmė gyvybei.
Užtrukusi hipomagnezija sukelia netoleranciją angliavandeniams, didina kraujo krešumą, skatina fibrozinius pokyčius širdies raumenyje, kaulų tankio sumažėjimą. Deja, daugeliui žmonių pasireiškia ir kitų mineralų trūkumo požymiai, maskuojantys magnio nepakankamumą. Todėl įtariant kokio nors mineralo trūkumą, verta prisiminti ir magnį.