Mados industrija vis dažniau linksniuojama ne tik dėl naujų tendencijų ar įspūdingų mados pristatymų, bet ir dėl didelės taršos, neetiško elgesio su darbuotojais, vaikų įdarbinimo ir per didelio gamybos atliekų kiekio.
Logistika ir prekių transportavimas – taip pat didina taršą ir prisideda prie mados industrijos daromo neigiamo poveikio gamtai. Tad nenuostabu, kad tvarumo tema – neišvengiama tiek didelėms korporacijoms, tiek mažesniems mados ženklams, siekiantiems prisidėti prie pokyčių. Lietuvoje taip pat susiformavo kritinė masė žmonių, kuriems rūpi etiškai gaminami ir platinami gaminiai. Vis daugiau dėmesio skiriama dizaineriams, kurie pasirinko tvarų kelią, kuriant madą.
Lietuvių įkurtas mados prekinis ženklas „Le SLAP“, kuris remiasi tvarumo ir ekologiško vartojimo idėjomis, taip pat imasi naujos iniciatyvos, skatinančios vartoti sąmoningiau ir skatinti vietinį bendradarbiavimą.
Daug kam dėl spalvingų „Ya Ne Govoryu Po Russki“ (liet. nešneku rusiškai) ir kolaboracijų su K. Meschino, G. Gzimailaite ar D. Kazėnaite žinomo mados ženklo „Le SLAP“ bendraįkūrėja V. Vaičiulienė pasakoja:
„Pastarąjį pusmetį daug galvojame ne tik apie savo kuriamas kolekcijas, bet ir aplinką. Ką ir kaip keičiame aplinkui save, kokią žinutę norime skleisti. Todėl galvodamos apie Lietuvos studentus ir, pavyzdžiui, Danijos studentus, kurie gauna 700 eurų stipendiją kiekvieną mėnesį, kai tuo metu Lietuvoje daugelis verčiasi patys, norime studentams padėti.“
Prekinis ženklas anksčiau naudojosi didelių korporacijų, kaip DPD ar DHL pristatymo paketus, tačiau dabar siuntų išvežiojimo atlygį pirmiausiai siūlys studentams. Jie už vienos siuntos išvežimą gaus 4-7 eurus. Toks atlygis, pasakoja iniciatyvos sumanytojos, niekuo nenusileidžia nuo „Uber“, „Taxify“ ar kitų dalinimosi ekonomiką skatinančių programėlių ir leis studentams patogiu metu užsidirbti papildomų pajamų. Siuntas jie galės pristatyti pėsčiomis, autobusu ar dviračiu, o pristatydami bent vieną siuntą į savaitę, padidins savo vidutines mėnesio pajamas net dešimt procentų.
Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad jų atilikti tyrimai parodė, jog dažniausiai studentai patys pradeda dirbti nuo antro kurso, tačiau net ir tada gaunamos pajamos nepadengia visų išlaidų, tad reikia pinigų prašyti iš tėvų. Vaikai remiami ne tik pinigais, bet ir maisto produktais ar kitomis prekėmis. Jei studijos mokamos, ši našta taip pat dažniausiai krenta ant tėvų pečių. Tad išleisti studentą į miestą – nemenkas iššūkis šeimai.
„Toks modelis leis studentams padidinti savo pajamas, juk visi pamename metą, kai buvome studentai. Turėsime grupę socialiniuose tinkluose, kur pirmiausiai siuntos išvežimo darbą pasiūlysime studentams. Vienintelė sąlyga – turi būti studentas ir pristatyti siuntą dienos/ar sekančios dienos bėgyje, jei siunta paimama vakare. Šiuo metu ieškome studentų, norinčių su mumis išbandyti tokį modelį“, – pasakoja Vaida Vaičiulienė, „Le SLAP“ bendraįkūrėja.