Mados tendencijų prognozuotoja: „Pakartotinai dėvėti nereikėtų tik vestuvinės suknelės“

Marija Palaikytė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-12-22 12:00
„Tai, ką dėvime, atspindi mūsų požiūrį į pasaulį, kitus žmones, save. Tvariosios mados pasirinkimas – tik dar vienas mūsų apsisprendimo tapti sąmoningesniems laiptelis“, – lėtinti gyvenimo tempą, atsakingai vartoti ragina mados tendencijų prognozuotoja-analitikė Marija Palaikytė.

Kaip jūsų stilių pakeitė gyvenimas ir studijos Florencijoje?

Kyla klausimas – ar tikrai šiais laikais, kai laisvai skraidome į kosmosą, negalime sukurti tvarių, neplyštančių pėdkelnių?..

Gyvenimas Italijoje sutirštino ir taip ryškias mano gyvenimo spalvas. Ši šalis man atvėrė akis į vyrų madą – ten stiprioji lytis neretai atrodo net geriau nei moterys. Matant tokius drąsius stilinguosius vyrus, man kilo noras puoselėti moteriškumą. Taip mano drabužinėje įsivyravo suknelės ir sijonai. O studijos parodė visai kitokį pasaulį, atsirado galimybė bendrauti su tarptautinio lygio mados industrijos autoritetais.

Kada pradėjote domėtis lėtąja mada?

Mados lėtėjimo fenomenu domiuosi nuo studijų Tarptautiniame mados dizaino ir rinkodaros institute „Polimoda“ Florencijoje laikų. Magistro darbą grindžiau priešprieša visiems moderniojo pasaulio sukurtiems destruktyviems rezultatams: nevaldomai greitėjančiam tempui, vartojimui, susvetimėjimui. Tiesa, tuomet į mano magistro darbą daug kas žiūrėjo kaip į kiek utopišką. O aš jutau poreikį kalbėti apie lėtąją madą, nes tai man buvo natūraliai sava ir jaučiau, kad toks nepaliaujamas greitėjimas turi neišvengiamai pasiekti lūžio tašką.

Lietuvoje mano įprastas gyvenimo tempas nėra toks greitas. Palyginti su kurso draugais, atsilikau ir technologijų bei socialinių medijų valdymo srityse. Mane taip visada žavėjo lėtas, o svarbiausia – tikras bendravimas. Kad ir prie vakarienės stalo. Kai pradėjau rašyti apie madą, stebėjausi, kodėl gi visi stokoja noro skaityti mano ilgus tekstus. Juk ne viskas gali būti tiesiog sukramtyta – kartais reikia žvelgti giliau.

Tik lėta mada kuria tikrąją, pridėtinę vertę. Visose gyvenimo srityse mėgstu mėgautis procesu.

Asmenininio albumo nuotr.
Asmenininio albumo nuotr.

Kaip manote, ar tvariosios mados gaminiai, kurie būtų gražūs ir atitiktų mūsų poreikius, prieinami daugeliui?

80 proc. respondentų, vyresnių kaip 35 metų, pagrindinis kriterijus renkantis prekę – kaina. O greitoji mada suteikia galimybę pirkti pigiau. Bet, kaip visada kartoju, mados pasaulyje šiandiena yra praeitis!

Mus vis dar glumina tai, kad tokių gaminių kaina yra pernelyg didelė. Be to, pati industrija neleidžia mums įsisavinti tvariosios mados, nes tokiu atveju žlugtų kiti industrijos dalyviai. Mums nesuteikiama galimybė atsisakyti žalingų alternatyvų, pavyzdžiui, kad ir ne visi esame pajėgūs degalais varomus automobilius pakeisti į elektromobilius. Arba mes, moterys, vis dar esame priverstos pirkti trumpalaikio naudojimo pėdkelnes. Kyla klausimas – ar tikrai šiais laikais, kai laisvai skraidome į kosmosą, negalime sukurti tvarių, neplyštančių pėdkelnių?.. Tiesa, internetinėje erdvėje jau galima tokių pamatyti, tačiau teks dar palaukti, kol jos taps masiškai naudojama preke. Suprantama, juk atsiradus patvarioms pėdkelnėms visa industrija žlugtų. Visgi svarbiausia suprasti, kad prisidėti prie tvarumo, sąmoningumo idėjų galime ne tik rinkdamiesi lėtosios mados gaminius.

Kas žmonėms svarbiau: kokybė ar įspūdis?

Pasigilinus į šią temą paaiškėjo, kad apie 80 proc. respondentų, vyresnių kaip 35 metų, pagrindinis kriterijus renkantis prekę – kaina. O greitoji mada suteikia galimybę pirkti pigiau. Bet, kaip visada kartoju, mados pasaulyje šiandiena yra praeitis! Kai manęs prašo pakalbėti apie artimiausio sezono mados tendencijas, klausiu, apie kurių metų sezoną kalbama, nes šių metų tendencijos jau yra praeitis. Informacija, kurią bet kas gali rasti internete, neturi jokios pridėtinės vertės. Tvarioji mada – pagrindinė šio laikotarpio mados industrijos ir apskritai globalios sociokultūrinės terpės tendencija.

Mano studijų laikais buvo pasakojama, jog pasaulis tapo toks, kad nebeapsimoka drabužių valyti. Žmonės juos nešioja tik tol, kol jie susitepa, ir tada lengva ranka tiesiog išmeta. Kaip tai? Aš pati gerbiu madą ir, galima sakyti, užmezgu tam tikrą ryšį su savo daiktais. Vilkėdama drabužius ne pozuoju, o juos nešioju. Man daiktai tarnauja ilgai ir kaskart vis iš naujo atranda savo vietą kituose deriniuose. Visada tikėjau, kad originalūs, saviti daiktai yra nepavaldūs laikui. Ir, įsivaizduokite, atsiduriu terpėje, kurioje sakoma, kad niekas nebeskalbia rūbų, nes tiesiog neapsimoka. Jie yra tokios prastos kokybės, kad cheminio valymo kaina yra didesnė nei drabužių vertė. Be to, apdarai skalbimo tiesiog neatlaiko, tad tenka juos išmesti.

Kurį laiką stebėjau aplinką ir galvojau: ar tikrai taip gali būti ir kaip ilgai tai gali tęstis?! Štai tuomet ir pradėjau kalbėti apie lėtumą, sąmoningumą plačiąja prasme. Šiais metais tradiciškai dalyvavau tarptautinėje kvepalų parodoje Florencijoje, kuri buvo dedikuota tvarumui. Galvojau: tvarūs kvepalai – kas tai? Nors mane nustebinti sunku, apstulbau. Daug protingų žmonių nuo ryto iki vakaro sėdėjo konferencijoje ir kalbėjo apie tvarią parfumeriją, apie tai, kad reikia žinoti, ką purški ant savęs, kad patys kvepalai neišnyksta kaip dūmas, kad jie nusėda ant odos, įsiskverbia į gilesnius sluoksnius ir veikia mus iš vidaus.

Kada pasaulyje pradėta kalbėti apie tvarią madą?

Globalus lėtosios mados judėjimas pradėtas plačiai aptarinėti nuo 2013 metų, kai sugriuvus vienai didžiausių drabužių gamyklų Bangladeše žuvo 1 135 žmonės.

Globalus lėtosios mados judėjimas pradėtas plačiai aptarinėti nuo 2013 metų, kai sugriuvus vienai didžiausių drabužių gamyklų Bangladeše žuvo 1 135 žmonės.

Pastatas kritinės būklės buvo jau seniai, o ten dirbę žmonės – daugiausia moterys ir nepilnamečiai – tapo globaliosios mados industrijos žiaurumo darbuotojų atžvilgiu simboliu. Šis įvykis yra kultūrinė moderniojo vartotojiško pasaulio tragedija, atvėrusi akis ir privertusi pamatyti mados pasaulio kuriamą žalą: tiek aplinkos taršą, tiek darbuotojų teises.

Mums Lietuvos mados pasaulyje sunku įsigilinti į darbuotojų kaip aukų reiškinį, nes neturime tokio dydžio industrijos, tačiau tarptautinių didžiųjų mados prekių ženklų produktai, gaminami trečiojo pasaulio šalyse, nusipelno daugiausia kritikos strėlių. Tiesa, yra gamintojų, bandančių demonstruoti šališkumą tvariajai madai, bet pasigilinus matyti, kad toks elgesys yra nesąžininga manipuliacija. Mat jie, nors pritaria tvariosios mados krypčiai, kartu gamina nepasotinamai daug produkcijos – tiek, kiek nespėjama suvartoti. Todėl ypač daug neparduotų gaminių masiškai deginama.

TAIP PAT SKAITYKITE: 10 ilgametės žurnalo „Vogue“ redaktorės sėkmės taisyklių

Vis dėlto tvarumo ir sąmoningumo stoka yra ne tik gamintojų problema. Ne mažiau svarbu – kokie esame vartotojai. Statistika rodo, kad dabar suvartojame apie 60 proc. daugiau nei prieš 15 metų ir gaminiai mums tarnauja dvigubai trumpiau nei anksčiau. Tai reiškia, kad perkame gerokai daugiau ir neapgalvotai, o įgyti daiktai – prastesni. Tad šiomis dienomis vis populiarėjantis pakartotinis vartojimas – visiškai natūraliai atsiradusi sąmoninga alternatyva. Madingoji „Vinted“ platforma paskatino atsigręžti į dėvėtus drabužius. Pasaulio stilingieji vis dažiau išdidžiai vilki vintažiniais drabužiais ir puošiasi tokiais aksesuarais. Naujam gyvenimui prikelti nenauji rūbai – sąmoningas stiliaus pasirinkimas!

Tad pasirodyti skirtinguose vakarėliuose ta pačia suknia toli gražu ne tragedija?

Šiek tiek ironizuodama sakau, kad pakartotinai dėvėti nereikėtų tik savo vestuvinės suknelės.

Šiek tiek ironizuodama sakau, kad pakartotinai dėvėti nereikėtų tik savo vestuvinės suknelės.

Visus kitus turimus drabužius darkart apsivilkti ne galima, o būtina! Pasidalysiu asmenine patirtimi, kas mane paskatino apie tuštybę kalbėti vis dažniau.

Važiuodama į vieną konferenciją skaityti pranešimo pasipuošiau savo didžiai mėgstamu, jau ne vienus metus vilkimu ir vis dar puikiai atrodančiu paltuku. Nuotrauka pasidalijau socialiniuose tinkluose. Ir ką jūs manote? Gaunu asmeninių laiškų, kuriuose visi giria mano profesinius pasiekimus, tačiau draugiškai atkreipia dėmesį į tai, kad gal jau nebereikėtų fotografuotis su tuo pačiu, jau ne kartą matytu paltuku.

O ne! Va tada kilo stiprus noras apie tai pakalbėti garsiai. Didžiuojuosi tuo, kad man apdarai tarnauja daugiau nei vieną sezoną. Manau, sveika siekiamybė – ne kiekvieną kartą vilkėti naujus drabužius, tarsi vis perrengiamam prekybos centro manekenui, bet – gebėti visada atrodyti savitai, kaskart pritaikant turimus drabužius ar aksesuarus.

Kaip keičiasi pasaulio, mūsų požiūris į vartotojiškumą?

Pasikeitusios nuostatos turi be galo didelę įtaką mūsų požiūriui į drabužius. Jau yra gamintojų, kurie marškinėliams ir kitiems gaminiams suteikia 30 metų garantiją!

Pirmiausia pokyčiai įvyksta socialiniame lygmenyje, politikoje, kultūroje ir tik tada visa tai atsispindi madoje. Šiandien kalbame apie tai, jog kiekvienas prekės ženklas turi istoriją, tačiau verta prisiminti, kad pirmiausia susidomėjome maistu. Gyvenimo būdas, kai žmonės visiškai neskiria dėmesio valgymo procesui, prabėgdami čiumpa greitąjį maistą, – jau praeityje. Maisto kultūra – bene ryškiausias šių laikų kultūrinis fenomenas. Žmonės užmezgė ryšį su valgiu. Virtuvės šefai šiandien – stiliaus ikonos! Visi fotografuojame, ką valgome. Mums įdomu, iš kur kilęs mums patiekiamas maistas.

Pati labai myliu maistą ir dėl to išdidžiai atstovauju išraiškingų moteriškų formų grožio standartams. Maistas man ypatinga komunikacijos priemonė. Šios tradicijos visada buvo gilios mano šeimoje ir tik dar labiau sustiprėjo gyvenant Italijoje. Geras maistas daro žmones laimingus.

Laikui bėgant keičiasi mūsų prioritetų pasirinkimas?

Iš principo keičiasi mūsų gyvenimo būdas. Mes atsisakome investicijų į nekilnojamąjį turtą ir priimame naują realybę – galimybę nuomotis visą gyvenimą, pereiname prie dalijimosi kultūros – keičiamės namais per keliones, nebekaupiame ir nebesandėliuojame materialaus turto. Pasikeitusios nuostatos turi be galo didelę įtaką mūsų požiūriui į drabužius. Jau yra gamintojų, kurie marškinėliams ir kitiems gaminiams suteikia 30 metų garantiją!

Labai linkiu, kad mums rūpėtų drabužio istorija iki mūsų, kad būtų įdomu, kas ir kaip jį sukūrė. Ir svarbiausia – kokią istoriją su tuo drabužiu sukursime patys! Pirkime gražius ir kokybiškus drabužius. Žaiskime mada, bet vartokime atsakingai. Gerbkime madą ir mėgaukimės mados žaidimų procesu!

TAIP PAT SKAITYKITE: Metas lankyti Kalėdų muges! Rekomenduojame vietas, kur patirsite daugiausiai įspūdžių

Naujausi straipsniai