Mados rinkodaros specialistė Rūta Kaupinytė-Gotesman: „Lietuviai turi įgimtą estetikos jausmą“

Mados rinkodaros specialistė Rūta Kaupinytė-Gotesman / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Jūratė Bratikienė
Publikuota: 2020-12-13 16:43
„Per karantiną užteko ir vienų džinsų, tačiau jam įsibėgėjus jau traukėme iš spintos puošnias sukneles – net būdamos namuose norėjome atrodyti patraukliai. Grožio poreikis yra įgimtas, o estetiškoje aplinkoje jaučiamės daug geriau“, – sako mados rinkodaros specialistė Rūta Kaupinytė-Gotesman.

Daugelis kalba, kad po karantino pasikeisime, nebebūsime tokie kaip anksčiau. Gal ir nebereikės tiek visko, kiek reikėjo?

Tiesa, kad žmonėms labai daug nereikia, tačiau tų vienintelių treningų ar džinsų, kurių užteko per karantiną, jam pasibaigus vis dėlto nebeužteks (šypsosi). Kuo ilgiau sėdėjome namuose nuo visų atsiribojusios, tuo labiau ėmėme svajoti apie gražius, puošnius daiktus. Karantinui įsibėgėjus moterys socialiniuose tinkluose jau kėlė nuotraukas, kuriose jos pasipuošusios proginėmis suknelėmis. Daugelis rašė pasiilgusios elegantiškų, puošnesnių drabužių. Ir visiškai nekeista, jog dalyvaudamos darbiniuose vaizdo susirinkimuose kai kurios net pasikvepindavo, – na, ir kas, kad kiti neužuodžia, bet užtat kokia puiki vidinė būsena! Tai, regis, yra mažmožiai, bet jie labai kelia nuotaiką. Kad estetiška aplinka, gražūs daiktai mus veikia ypač teigiamai, rodo ir atliekami tyrimai. Per vieną tokį tiriamieji, segėję specialias apyrankes, buvo įleisti pasivaikščioti po įvairių interjerų sales. Tyrimas parodė, kad skirtingi interjerai žmones veikia nevienodai: estetiškai patrauklioje aplinkoje jaučiamės kur kas geriau.   

Ne vienus metus dirbate su garsiais mados dizaineriais. Ar per karantiną atsirado pirkėjų, kurie ryžosi įsigyti dizainerių kūrinių?  

Per šį laikotarpį padariau įdomių įžvalgų (šypsosi). Ir pati netikėjau, jog prasidėjus karantinui atsiras žmonių, kurie pirks vienetinius darbus, bet be galo nustebino tai, kad jau antrą karantino dieną kreipėsi moteris, kuri labai norėjo įsigyti unikalų autorinį darbą – rankomis ant šilko tapytą skarą. Žinoma, toks kūrinys nėra itin pigus ir ne pats būtiniausias daiktas, bet moteris jį nusipirko.

Tai tik rodo, jog įgimtas grožio poreikis nedingsta net atsidūrus sunkiose gyvenimo situacijose, – mes jau gimę jį jaučiame (juk ir vaikai tiesia rankeles link gražių ir estetiškų daiktų). Po karantino gražių daiktų poreikis, manau, gali dar labiau sustiprėti. Žinoma, vartojimą pakoreguos ekonominė situacija – juk vienų žmonių pajamos šiuo laikotarpiu sumažėjo, kiti gūžčioja pečiais nežinodami, kaip elgtis, nes visų mūsų ateitis dar miglota, bet yra ir tokių, kurie perka ir pirks brangius gražius daiktus.

Be to, mūsų pasirinkimams įtakos turi ir žiniasklaidos formuojama nuomonė: daug ir garsiai kalbama apie neaiškią ateitį, ekonomikos nuosmukį, svarstoma, ar nekils antroji koronaviruso banga, taigi normalu, jog nemažai žmonių investuoja tik į būtiniausias prekes. Kai atsitiesime ir pamatysime, kad pasaulis nesugriuvo, grįšime į įprastą gyvenimą.

Per karantiną nenustojote organizuoti dizainerių darbų pristatymų, tik jie vyko virtualiai. Ar netrūko susidomėjusiųjų?

Dėl neįprastos situacijos dizaineriai buvo priversti daryti dideles nuolaidas, taigi pirkėjams, žinoma, tai buvo puiki galimybė įsigyti ką nors originalaus. Tik pastebėjau įdomų pokytį – šįkart daugelis labai tiksliai žinojo, ko jiems reikia, ką norėtų nusipirkti: kas ieškojo dirželių, derančių prie kelnių, kas kitų konkrečių aksesuarų ar drabužių. Pirkėjai labai atsakingai rinkosi daiktus, ir buvo akivaizdu tai, kad jie be galo išsiilgę to, kas gražu.

Esame socialios būtybės, trokštančios bendrauti, matyti grožį ir juo dalytis, taigi mums neužtenka patenkinti vien bazinių poreikių, norisi daugiau, dėl to per karantiną taip veržėmės į gamtą, ieškojome kuo gražesnių vietų ir į socialinius tinklus kėlėme spalvingas nuotraukas. Žinoma, taip pat teko perkainoti savo vertybes, mat ne paslaptis, kad prieš karantiną daugelis gyvenome gana plačiai, buvome įpratę turėti kone viską, ko tik užsigeisdavome.

Buvome pernelyg dideli vartotojai?

Manau, jog vartojimas nėra blogai, tačiau negerai, kai vartodami nebemokame atsirinkti, ko mums iš tiesų reikia, ko norime. Su laiku keičiamės, kinta ir daiktai, kuriuos renkamės, taigi svarbu tai, kad vykstant vidiniams pokyčiams darniai keistųsi ir mūsų aplinka, daiktai, – nereikėtų prisipirkti jų vien dėl to, kad paskelbtos didelės akcijos, kad nuolaidos bado akis. O kaip mus vilioja blizgančios reklamos! Jose išvydę gražių, nors ir beverčių daiktų, kartais patys nesuvokiame, kaip imame ir įsigyjame tokių (net tais atvejais, kai nei planavome, nei norėjome, nei jie mums tinka).

Reklamos poveikis – milžiniškas. Vos paskelbus, jog prekybos centruose – didelės akcijos, daug negalvodami bėgame pirkti, puolame šen, puolame ten, prisiperkame to, ko visai nereikia. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad jokie kraštutinumai nėra gerai. Kai šalį apėmė ekologijos banga, pasklido tvarios mados idėjos, atsirado ir tokių, kurie save maksimaliai apribojo, atsisakė net reikalingų daiktų, kad tik nebūtų pavadinti vartotojais. Neretai matau, kaip žiba moterų akys, kai jos žvelgia į išsvajotas sukneles, bet, jeigu aplinka daro spaudimą, jeigu aplinkiniai kalba apie tai, kad dabar netinkamas laikas pirkti, arba jeigu smerkiami žvilgsniai tarsi įspėja apie vartojimo mažinimą, moterų akys užgęsta ir geidžiamų drabužių jos atsisako.

Tai – kitas kraštutinumas. Ar jums tikrai norisi tam tikrų daiktų, suprasite tuomet, kai padarysite pauzę ir su ta mintimi kurį laiką pabūsite, užuot puolusi iškart juos pirkti. Jei vėliau tų daiktų vis dar ne mažiau norėsis, pirkimui įjunkite žalią šviesą (šypsosi). Stabtelėti prieš perkant ir pajausti viduje – svarbiausia, ką vertėtų padaryti siekiant būti atsakingomis vartotojomis. Dažnai matau, kaip įsigijusios geistų apdarų ar aksesuarų moterys pražysta, regis, net energijos daugiau įgauna. Ir tai yra normalu, paaiškinama.  

Mados rinkodaros specialistė Rūta Kaupinytė-Gotesman / Asmeninio albumo nuotr.
Mados rinkodaros specialistė Rūta Kaupinytė-Gotesman / Asmeninio albumo nuotr.

Ar tiesa tai, kad visą gyvenimą mes dažniausiai perkame labai panašius drabužius?

Pastebiu tai (šypsosi). Moterys dažnai puošiasi tomis pačiomis keliomis mėgstamomis suknelėmis, o išsiruošusios į parduotuves vėl prisiperka tokių, kurios panašios į jau turimas (juokiasi). Labai skatinčiau pirkti iš esmės kitokius drabužius nei tie, kurie jau kaba spintose. Patikėkite, tiek daug įdomybių apie save sužinosite! Kiekviena turime labai daug skirtingų pusių, tik jų neišreiškiame.

Prieš kelioliką metų nebuvo didelė garbė pirkti dėvėtus drabužius, tačiau, atsiradus internetinei naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos ir mainų platformai Vinted, pirkti tokius daiktus tapo net madinga. Ką galvojate apie antrųjų rankų parduotuves?

Pirkti dėvėtus daiktus vis dar madinga ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Kodėl žmonės renkasi tokius drabužius ir aksesuarus? Vieni dėl to, kad taip pigiau, kiti gaudo įdomius, vintažinius daiktus – juk ne paslaptis, jog antrųjų rankų parduotuvėse, turgeliuose galima įsigyti labai originalių, garsių prekių ženklų drabužių ir aksesuarų. Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad, kai įsigyjame praėjusio amžiaus daiktų, natūraliai persikeliame į praeitį, į tuos metus, kai galbūt dar nebuvo masinės gamybos daiktų, kai buvo ypač vertinama kokybė ir skiriamas ypatingas dėmesys dizainui, detalėms.

Kokybiškų, apgalvotų, vertingų daiktų ilgesys, manau, išliks visada, kad ir kiek pasaulyje būtų kuriama naujų (šypsosi). Vis dėlto prieš perkant vintažinius drabužius taip pat verta padaryti pauzelę ir atsakyti sau į klausimą: ar tie daiktai tikrai jums skirti, o gal norite pirkti tik todėl, kad kas nors kitas (galbūt kokie autoritetingi žmonės) juos perka?

Sakykite, ar mada ir atsakingas vartojimas vienas kitam neprieštarauja? Gal tvari mada yra viso labo mados nebuvimas?

Kaip ir nėra labai aiškios ribos tarp tvarios ir greitosios mados. Tie, kurie teigia esantys tvarios mados šalininkai, tiesiog stengiasi gyventi atsakingiau – galvoja, kaip būtų galima drabužius perdirbti arba kur tokių įsigyti. O dizaineriai siekia tvarios mados gaminius pateikti kiek įmanoma patraukliau.

Kalbant apie tvarią madą dažnai minimi ir natūralūs, ekologiški audiniai. Kartą, dalyvaudama pasaulinėje konferencijoje, iš vieno mados žinovo išgirdau, jog kūrėjams vis dėlto labai sunku save riboti kuriant vien iš ekologiškų medžiagų, kurios yra tik neryškių spalvų. Taigi tokie rėmai tinka ne visiems.

Dar vienas pastebėjimas: akcentuodami tvarios mados naudą dažniausiai kalbame apie klimato kaitą, gamtos išsaugojimą, tačiau apie žmonių pojūčius, vidines būsenas ir psichologiją nutylime, tarsi tai nebūtų taip svarbu. Dėl to vėl naudinga sau užduoti klausimą: ar stipriai save ribodami neįsispraudžiame į mums netinkančius rėmus, ar tikrai leidžiame sau išreikšti save per drabužius?

Ar sutinkate su tuo, kad daugeliui šiuolaikinių moterų svarbiau susikurti savitą įvaizdį, o ne vadovautis naujausiomis mados tendencijomis?

Sutinku su tuo, kad daugėja moterų, kurioms svarbiau pirkti tokius drabužius, kurie labiausiai tinka būtent joms. Tampame vis sąmoningesnės. Per tuos metus, kuriuos dirbu mados srityje, dar neteko sutikti žmonių, kurie atėję pirkti dizainerių kūrinių pageidautų tuo metu madingiausių spalvų drabužių, – daugelis nori pamatyti ir įsigyti ką nors nauja, originalaus. Bet, žinoma, mados tendencijos vis tiek skelbiamos. Tiesa, jos sunkiai prognozuojamos – juk jas kuria patys dizaineriai. Žinote, kur gimsta tendencijos? Gatvėje. Originaliai atrodantys žmonės duoda peno kūrėjams.

Naujausių mados tendencijų labiausiai laukia medijų atstovai, nes tai – labai dėkinga tema, kuriai galima prikabinti skambų pavadinimą (juokiasi). Būtų puiku, jeigu taip pat garsiai ir dažnai komunikuotume apie sąmoningumą, individualumo paieškas. Kaip žinome, išgirsta informacija nesąmoningai nusėda mūsų galvose. Gyvename tuo, ką girdime.

Kaip manote, ar mes kartais nepervertiname mados, stiliaus, savo išvaizdos?

Kai tapome laisva šalimi, kilo noras viskuo pasidžiaugti. Ir labai gausiai, dėl to neretai ir perlenkdavome lazdą – ne tik mados, bet ir kitose srityse. Laikui bėgant atsirado daugiau estetikos. Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje žmonės atrodo labai skoningai. Neabejoju tuo, jog turime įgimtą estetikos jausmą. Dirbu ir daug laiko praleidžiu Vilniaus senamiestyje, todėl matau daugybę įvairiausių žmonių. Stebiu juos, ir akys tikrai džiaugiasi. 

Naujausi straipsniai