Mados verslo žaidėjai domėjosi lietuvių kūryba, kurią su perspektyviausiais Rytų Europos regiono dizaineriais balandžio 14-15 dienomis Vilniaus Rotušėje pristatė „Mados inventorizacija”. Tai — pirmasis ir vienintelis didmenininkams iš viso pasaulio skirtas „showroom’as”.
Milane karaliauja moderni klasika, Paryžius — pilnas naujų idėjų ir tendencijų, Londone pristatoma mada linkusi į paprastumą, Seule bei Tokijuje — avangardiška ir konceptuali. Helsinkio madų savaitėje svarbiausia tema — tvari mada ir visi įmanomi jos sprendimai, o Rygos madų savaitė pritraukia daug slavų, kuriems imponuoja puošnūs bei spalvingi ant šio podiumo pristatomi drabužiai.
Kuo lietuvių mada įdomi pasauliui? Mados eksperto, prekių ženklų vadybininko bei žurnalo “L’Officiel” vykdomojo redaktoriaus Arnoldo Remeikos pastebėjimai.
„Lietuvių dizaineriai kuria nemažai lengvo komercinio avangardo. Tokia mada tiek istoriškai, tiek kultūriškai priimtina Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, ją mėgsta rusai, ukrainiečiai ir net kazachai, tad būtent tokios stilistikos rūbų jie dairosi atvykę į madų sostines”, — sakė A. Remeika.
Tačiau anot jo, nereikėtų tikėtis, kad vieną kartą pasirodžius tarptautiniams pirkėjams pasipils užsakymai ir aplankys pasaulinė šlovė.
Savo sėkmės istorijas pasakojantys jau pripažinti pasaulyje kūrėjai dažnai buvo pastebėti tik dėl nuoseklaus bei atkaklaus darbo, strateginio požiūrio, atitinkamų finansinių investicijų ir dar šiek tiek sėkmės atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
„Vienas svarbiausių dalykų madoje yra parduoti, nes ji pirmiausia yra verslas, ir labai konkurencingas. Pats esu dalyvavęs parodose užsienyje, atstovaudamas prekių ženklams. Per vieną dieną stebuklai neįvyksta. Man tai labiau primena žuvelių šėrimą — iš pradžių turi prisivilioti, prisijaukinti, kelis sezonus iš eilės parodyti nuosekliai gerą produktą ir tik tuomet tikėtis laimikio.
Ką dar reikia daryti norint išplaukti į tarptautinius vandenis? Žaisti pagal tradicines mados pasaulio taisykles: kurti bent dvi sezonines kolekcijas per metus, visada rodyti tik būsimojo, o ne esamojo sezono darbus, formuoti patikimo partnerio įvaizdį užsienio pirkėjams (ang. „buyeriams”), rišliai atsakyti į klausimus apie gamybą, pristatymo terminus, apmokėjimo sąlygas, būti lankstiems derybose ir t.t. Madoje kaip ir bet kuriame kitame versle visi nori ne tik gero produkto, bet ir rimto verslo partnerio”, — išvardino A.Remeika.
Jis ir pasiūlė kasmetinio festivalio „Mados Infekcija” organizatoriams kartu rengti ir Rytų Europos dizainerių „showroomą”, kokie įprastai vyksta per madų savaites, įtrauktas į oficialų pasaulinį kalendorių, taip pat padėjo parašyti renginio projektą.
Dalyvauti „showroom’uose” užsienyje — tūkstančius, o neretai ir dešimtis tūkstančių eurų atsieinanti investicija. Kitų valstybių praktika rodo, kad pigiau pirkėjus pasikviesti į svečius nei patiems vykti ieškoti laimės svetur. Jei pavyktų tokį renginį įtvirtinti Lietuvoje, mados kūrėjams atsivertų kur kas daugiau galimybių.
„Lietuvoje vyksta nemažai mados mugių, parodų, bet visos jos orientuotos į galutinį vartotoją, kuris ateina nusipirkti šio to naujo sau. „Showroomai” dirba visai kitu principu — organizatoriai kruopščiai atsirenka dizainerius, o didmenos pirkėjai (agentūrų atstovai, tarpininkai, agentai) bei žiniasklaidos atstovai yra kviečiami asmeniškai ir registruojasi iš anksto. Patekti iš gatvės nėra galimybių”, — pasakojo A.Remeika.
Pirmąsyk rengiama „Mados Inventorizacija”, užsienyje pristatoma anglišku pavadinimu „Eastern European Showroom”, antrąją dieną — balandžio 15-ąją — atvira visiems norintiems. Organizatoriai tikisi, kad tai bus naudinga patirtis mados specialybių studentams, įvairių sričių kūrėjams bei besidomintiems mada.
Be ambicingų lietuvių prekių ženklų „Julia Janus”, „Sandra Straukaitė”, „DEFECT”, Kristina Kruopienytė, „kARTu, “Laura Daili”, „Kristi Andress”, „Ohmy”, „Utalla”, „CELSIUS 273”, savo gaminius Vilniaus rotušėje pristatys „Serebrrova”, „The One Brand”, „KO by Kolotiy” iš Ukrainos, „NAH-NU Katarzyna Skorek” iš Lenkijos, „Public Makes Image”, „Iveta Vecmane”, „BLCV by Bulichev” iš Latvijos, „Diana Arno” iš Estijos bei „Aznauri” iš Gruzijos.
Idėją apjungti regiono dizainerius ir pristatyti juos kartu A. Remeika vadina būtinybe.
„Būkime atviri, pasaulio mastu nėra didelio skirtumo, kur — Lietuva, Latvija, o kur — Estija. Mes atrodome vienodai maži ir vienodai nereikšmingi. Dėl to įvairių sričių profesionalai užsisako jungtinius stendus parodose ir prisistato kaip esantys iš Baltijos šalių, Balkanų, Kaukazo ir panašiai. Šansų būti pastebėtiems ir įsimintiems iškart padaugėja.
Prisistatydami kartu mados dizaineriai neįsipareigoja stilistiškai supanašėti. Senajai Europai esame įdomūs tuo, kad kuriame konceptualią madą su istorija. Mūsų dizainerių produktai turi stiprias tapatybes, už kurių stovi autentišos inspiracijos. Tai reikėtų ir išnaudoti.
Tarptautinis verslas visada dairosi naujų talentų ir, panašu, kad dabar atėjo laikas mūsų — Rytų Europos, kurią vakariečiai vis dažniau vadina Naująja Europa — kūrėjams”, — pabrėžė A. Remeika, besidomintiems mada pažįstamas ir kaip populiaraus tinklaraščio „Bomberis” autorius.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
