Lygių galimybių ekspertas D.Paulauskas: „Lyčių diskriminacija matoma jau darbo skelbimuose“

Donatas Paulauskas / Arūno Steponavičiaus nuotr.
Autorius: Laima Samulė, žurnalas „Ji“
Publikuota: 2021-09-05 13:26
Jau kurį laiką namų kino platformoje „Žmonės Cinema“ galima žiūrėti tikros istorijos įkvėptą danų serialą „Seselių akademija“, narpliojantį painius, iki šių dienų opius lyčių stereotipus. Apie šią nelygybę mūsų šalyje kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresniuoju patarėju Donatu Paulausku.

Anot pašnekovo, prastesnę moterų padėtį mūsų šalies darbo rinkoje stipriai lemia profesijų skirstymas į moteriškas ir vyriškas. Tai išryškėja jau abiturientams renkantis studijų programas.

„Pagal tai, į kokias specialybes stoja vyrai, o į kokias – moterys, aiškiai galime matyti feminizuotas ir maskulinizuotas profesijas. Feminizuotos daugiausia susijusios su sveikatos priežiūra, socialine gerove, slauga, švietimu, menais ir humanitariniais mokslais. Vyrai dažniausiai renkasi technologijas, inžineriją, gamybą, statybą, informacines technologijas. Tokia segregacija vėliau nulemia prastesnę moterų padėtį darbo rinkoje. Slauga, sveikatos priežiūra, švietimas yra prasčiau apmokamos sritys. Jei nesistengiama profesinių sričių atverti skirtingų lyčių žmonėms, sukuriami ekonominiai uždari getai, kur moterys dirba mažiau apmokamus darbus, o vyrai renkasi kur daugiau galios, prestižo ir uždarbio“, – sako specialistas.

Gajūs stereotipai

Pasak D.Paulausko, dirbtinai perskirstyti vyrų ir moterų po skirtingas profesines sritis yra neįmanoma, o stereotipai apie skirtingoms sritims tinkamas profesijas prasideda šeimose.

„Negalima sakyti, kad moterys ir vyrai subjektyviai renkasi tam tikras profesijas. Tuos sprendimus lemia įvairios socialinės aplinkybės, įskaitant ir tai, kaip auklėjame berniukus, o kaip – mergaites, kokias profesijas laikome moteriškomis arba vyriškomis, – sako pašnekovas. – Mes įsivaizduojame, kad moterims geriau pavyksta dirbti švietimo srityje, kad jos iš prigimties labiau gerba bendrauti su vaikais, o vyrams priskiriame intensyvią protinę veiklą, susijusią su technologijomis, inžinerija. Tokie stereotipai yra neapčiuopiami ir plika akimi nematomi, bet jie daro didelę įtaką pasirinkimui. Taigi, nereikėtų stebėtis, kad vyrauja ryškūs feminizuoti ir maskulinizuoti darbai.“

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas, patarėjas Donatas Paulauskas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas, patarėjas Donatas Paulauskas

Diskriminacija darbe

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dažniausiai sulaukia klausimų ir skundų, kuriuose diskriminacija lyčių pagrindu vyksta būtent darbo srityje.

„Pasitaiko skundų, susijusių ir su prekių bei paslaugų gavimu, kai taikomos specialios nuolaidos vyrams arba moterims. Būna nemažai atvejų, kai kreipiamasi dėl diskriminacinių reklamų, kuriose žeminama moteris. Tačiau daugiausia nusiskundimų kyla dėl darbo. Jau kuris laikas pastebime, kad diskriminacija prasideda ties pačiu pirmu karjeros laipteliu – darbo skelbimuose.

Matome, kad į tam tikras pozicijas ieškoma konkrečios lyties asmenų: moterų administratorių, kasininkių, padavėjų, barmenių, kambarinių. Taip apribojamos vyrų galimybės kandidatuoti į šias pozicijas ir formuojama nuomonė, kad tai moteriški darbai.

Taip pat apstu specialiai vyrams suformuotų skelbimų, pavyzdžiui, praėjusiais metais ieškota kineziterapeutų, virtuvės darbininkų, maisto išvežiotojų. Taigi, jau darbo skelbimuose žmonės susiduria su diskriminacija lyties pagrindu ir lygių galimybių ribojimu, – atskleidžia specialistas. – problemų kyla ir dėl seksualinio priekabiavimo darbe, grįžus po vaiko auginimo atostogų (kai pabloginamos darbo sąlygos, pasiūlomos ne tos pačios pareigos, mažesnis atlyginimas ir kt.). Deja, dar pasitaiko atvejų, kai darbo rinkoje moteris susiduria su priešiškumu.“

Laukia ilgas kelias

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialisto klausiame, kaip atrodome tarp kitų šalių.

„Viskas priklauso nuo to, kokiu masteliu lyginsime. Plačiame kontekste atrodome gana gerai. Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atnaujina Pasaulinio lyčių atotrūkio indeksą, kuriuo matuojama lyčių lygybės padėtis 153 šalyse. Šiame sąraše mes esame 33 vietoje.

Tai tikrai neblogas rezultatas, bet turime suprasti, kad čia esame lyginami su įvairiomis valstybėmis, esančiomis visuose žemynuose, įskaitant ir nedemokratines šalis. Tiksliau mūsų padėtį nusako Europos lyčių lygybės indeksas, kuris matuoja tik Europos Sąjungos šalių pažangą šioje srityje. Paskutiniais duomenimis, Europos Sąjungoje mes esame 22 vietoje. Mūsų indeksas žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Iš 100 balų, kai 100 yra visiška lyčių lygybė šalyje, mes turime sukaupę 56 balus – įveikę tik pusę kelio.

Problema ta, kad kol kitos valstybės per paskutinius 10–15 metų judėjo į priekį, mes stovėjome vietoje. Mūsų lyčių lygybės indeksas blogėjo ne dėl to, kad kažką darėme ne taip, o todėl, kad mažai ką darėme, kai kitos Europos Sąjungos šalys labai stengėsi pagerinti lyčių lygybės padėtį“, – įžvalgomis dalijasi D.Paulauskas. 

Pradėkime nuo šeimos

Kad lyčių nelygybė mažėtų, valstybė turi imtis priemonių. Anot pašnekovo, tereikia sekti geruoju labiau pažengusių šalių pavyzdžiu.

„Labiausiai prie lyčių lygybės ir ekonominio moterų įgalinimo prisideda darbų pasidalijimas namuose. Tai tiesiogiai susiję su moterų užimtumu ir karjeros galimybėmis. Išleista Europos Komisijos direktyva numato, kad vyrai ir moterys turėtų turėti neperleidžiamą vaiko priežiūros laikotarpį – bent du mėnesius būti su vaiku. Tai būtų geras startas. Šita patirtis ateina iš Skandinavijos valstybių, kurios lyderiauja lyčių lygybės srityje – joms pavyko įtraukti vyrus į šeiminį gyvenimą ir vaikų priežiūrą.

2022 m. šią normą turėsime įgyvendinti ir mes savo teisės aktuose. Tikėtina, kad situacija pagerės, – viliasi specialistas. – Kitos valstybės aktyviai kėlė lyčių lygybės klausimus į viešumą, vyriausybės iniciavo diskusijas arba ėmėsi konkrečių priemonių, kad moterų vadovių padaugėtų biržinėse bendrovėse. Pasitelktos kvotos – priėmus įstatymą, valdybose turėjo atsirasti daugiau kompetentingų moterų. Tai skatina lyderystę, atveria kelius į aukščiausias pozicijas toms, kurios nedrįsta ar susiduria su kliūtimis.

Taigi, priemonės, padedančios mažinti lyčių nelygybę, negali būti pavienės ar vienkartinės. Turi veikti suderintas mechanizmas. Jei skatiname moteris būti lyderėmis, turime stengtis, kad namuose jos netemptų didelės naštos. Būtina įtraukti vyrus, gerinti darbo sąlygas, kad pavyktų suderinti darbą su šeima.“

Donatas Paulauskas / Asmeninio archyvo nuotr.
Donatas Paulauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kreiptis į tarnybą

Diskriminacija dėl lyties yra apibrėžta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Diskriminacija lyties pagrindu draudžiama darbo santykiuose, šveitimo įstaigose, vartotojų teisių srityje, valstybės institucijose. Kaip žinoti, kad mes su tuo susiduriame?

„Tikrai ne kiekvienas žmogus išmano teisės aktus ar pagal juos vertina, kas yra diskriminacija. Tačiau visi gebame pajusti nelygybę ir diskriminaciją dažniausiai siejame su neteisybe, kurią patiriame. Jeigu manome, kad susidūrėme su mažiau palankiu vertinimu būtent dėl lyties, o ne dėl kitų subjektyvių savybių, reikėtų pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Nebūtina iškart rašyti skundo, duoti darbdavį į teismą ar pan. Pajutus neteisybę, galima paskambinti ar parašyti elektroninį laišką, kad specialistai padėtų nustatyti, ar konkreti situacija yra diskriminacija ir ar verta kovoti už savo teises“, – pataria D.Paulauskas.

Atvejų pasitaiko

„Suvedę metinę statistiką, pamatėme, kad iš viso esame gavę 944 kreipimusis dėl diskriminacijos. 26 proc. jų buvo lyties pagrindu, kiti – dėl negalios, amžiaus ir pan. Dėl diskriminacijos lyties pagrindu daugiausia skundžiamasi darbo santykių srityje. Per metus  nustatyta septyniolika pažeidimų dėl diskriminacijos lyties pagrindu, o tai sudaro beveik pusę visų pažeidimų. Tačiau tai nebūtinai rodo realią padėtį Lietuvos darbo rinkoje. Ne visi žmonės žino, kur galima teikti skundus, nebūtinai atpažįsta, kad susidūrė su diskriminacija, dėl kurios galima imtis veiksmų.

Taip pat daugelis nenori nieko daryti, nes bijo persekiojimo, pablogintų darbo sąlygų. Baimės kultūra vis dar labai stipri. Taip pat prisideda nepasitikėjimas valstybės institucijomis, – apgailestauja pašnekovas. – Norėčiau paskatinti visus nenuleisti rankų susidūrus su nelygybe. Nevenkite vadinamojo popierizmo, nebijokite bendrauti su valstybinėmis institucijomis. Nebūtina iškart kibti į atlapus darbdaviui, galima paprasčiausiai pasikonsultuoti anonimiškai. Tai padės sudėti visus taškus ant „i“, sužinosite, ar verta nerimauti ir imtis kokių nors veiksmų.“

Rekomendacijos veikia

Anot D.Paulausko, nustačius, kad esama diskriminacijos, darbdavys ar įmonė gali gauti įspėjimą, rekomendacijas nutraukti diskriminacinius veiksmus ar baudą. Esant būtinybei, gali siūlyti ir teisės akto pakeitimą. „Noriu pastebėti, kad baudos už pažeidimus nėra didelės ir iš praktikos matome, kad tai neefektyvus būdas, nes sumokėjęs baudą nesi įpareigotas nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus.

Daug efektyvesnės yra rekomendacijos. Apie 95 proc. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiūlymų yra įgyvendinami. Manau, kad tai lemia  mūsų tarnybos, kaip valstybės įstaigos, kuri atsakinga už įstatymų priežiūrą, autoritetas, – sako pašnekovas. – Kontrolierius įpareigoja įmonę ar darbdavį pateikti atsakymą, kaip bus įgyvendinta rekomendacija. Įstaigos interneto svetainėje skelbiame sprendimus ir tai, kaip jie yra vykdomi. Kiekvienas gali pasižiūrėti, ar laikomasi rekomendacijos.“

„Seselių akademija“

Skandinaviškas retro serialas „Seselių akademija“ – tai smagi ir šviesi kelionė į 6-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, į vieną iš Danijos seselių mokyklų. Pirmą kartą šalies istorijoje renkama eksperimentinė grupė – registruotis gali ir vyrai. Serialo pradžioje žiūrovai supažindinami su pagrindiniu veikėju Eriku Larsenu (akt. Mortenas Hee Andersenas).

Rusvaplaukis vaikinas – Antrojo pasaulinio karo herojus – kareivio uniformą nusprendė iškeisti į seselės aprangą. To visiškai nesupranta darbininkų klasei priklausantis Eriko tėvas. Tačiau užsispyrimas įgyti šią profesiją išvaiko bet kokius tamsius debesis. Tokią pačią tvirtą nuomonę demonstruoja ir kita „Seselių akademijos“ herojė Ana Rosenfeld (akt. Molly Bixt Egelind). Nepaisydama tėvo norų, mergina palieka vaikiną ir turtingą šeimą dėl seselės darbo.

Serialą galite peržiūrėti internete www.zmonescinema.lt.

Kadras iš serialo „Seselių akademija“
Kadras iš serialo „Seselių akademija“

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.

Naujausi straipsniai