„Jau prieš kokį mėnesį pradėjome galvoti, kaip, kur šiemet švęsime Vasario 16-ąją. Mums tai – viena svarbiausių metų dienų“, – prisipažįsta istorikė, nacionalinės ekspedicijos dalyvė Luka SINEVIČIENĖ (26) ir jos vyras karininkas Alminas SINEVIČIUS (32).
Luka ir Alminas – dideli šalies patriotai, aktyvūs įvairių visuomeninių judėjimų dalyviai, daug metų užsiima savanoryste ir labdaringa veikla. Alminas yra Lietuvos kariuomenės kapitonas, vadovauja kuopai, yra dalyvavęs projekte „Misija Sibiras“. Jis šaulys, Ateitininkų federacijos narys. Krašto apsaugos ministerijoje dirbanti Luka ne kartą keliavo su „Nacionaline ekspedicija“.
Prieš porą metų, rugsėjo 8-ąją, jiedu net susipažino važiuodami į konferenciją apie savanorystę, o pernai tą pačią dieną susituokė Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. „Mudu tikrai suvedė meilė šaliai, – sutartinai taria pora. – Tad Vasario 16-ąją švenčiame stipriau negu savo gimtadienius.“
„Tą dieną mums patinka būti Kaune, modernios Lietuvos sostinėje. O Kovo 11-ąją paprastai leidžiame Vilniuje“, – pasakoja Luka.
„Juk mes tradicijas kuriame patys, – teigia Alminas. – Didžiausias džiaugsmas – kai Vasario 16-ąją mieste matome daug laimingų žmonių. Kitaip būti ir negali: savo valstybės gimtadienį turi švęsti visa Lietuva.“
Jiedu džiaugiasi, kad tądien nesijaučia vieniši: šventiniuose renginiuose dalyvauja ir draugai. Tačiau kokia šventė be vaišių? Luka išduoda, kad maisto tema jų namuose – taip pat labai rimta. „Daug kas nustemba, kad aš dar ir gaminu“, – juokiasi daug veiklos spėjanti aprėpti istorikė. Iš tiesų maistas – didelė jos aistra. Gal gebėjimas gardžiai gaminti slypi Lukos genuose: puikiai šeimininkauja abu jos tėvai, močiutės, o prosenelis iš tėvo pusės kadaise buvo garsus Šiaulių konditeris! „Jos kelias į mano širdį tikrai ėjo ir per skrandį“, – juokiasi Alminas, su žmona virtuvėje konkuruojantis tik savaitgaliais, kai kepa kiaušinienę.
Tų pačių patiekalų dažnai ruošti nemėgstanti Luka įprastai improvizuoja. Juokiasi, kad tai kelia ir šiek tiek įtampos, nes niekada nebūna tikra, kaip naujiena pavyks. Tačiau vyras pabrėžia, kad neskanaus maisto jų namuose nebūna. Tai patvirtintų ir vagiliauti nuo stalo mėgstanti poros augintinė – Džeko Raselo terjerų veislės Morka.
Kokie patiekalai ant jų stalo bus Vasario 16-ąją? Luka nebūtų istorikė, jei nebūtų pasidomėjusi, kokios buvo tarpukario Lietuvos kulinarijos tendencijos. Pasak jos, tuo metu mūsų šalį turėjo pasiekti pašteto receptas iš Prancūzijos. Kauno restoranuose buvo populiarūs mėsos suktinukai – zrazai, gaminami su įvairiais įdarais. O desertui kaip didžiulis delikatesas, pasirodo, būdavo patiekiamas keptas obuolys su vaniliniu padažu! Istorikė to meto virtuvės tendencijas adaptavo.
Mamos obuolių vyniotinis
Biskvitui:
5 kiaušiniai
5 šaukštai cukraus
5 šaukštai miltų
Įdarui:
5 obuoliai
2 šaukštai rudojo cukraus
1 kupinas šaukštas cinamono
1 žaliosios citrinos žievelė ir sultys
Kiaušinių baltymus Luka atskiria nuo trynių. Baltymus išplaka iki standžių putų su penkiais šaukštais cukraus. Atskirai išplaka kiaušinių trynius, tuomet supila į baltymus, suberia persijotus miltus ir išmaišo tešlą.
Obuolius sutarkuoja stambia tarka, suberia cukrų, cinamoną, nutarkuoja citrinos žievelę, įpila citrinos sulčių.
Skardą iškloja kepimo popieriumi, deda ploną sluoksnį obuolių, ant viršaus pila tešlą. Kepa 180 laipsnių orkaitėje 20–25 minutes.
Ištraukusi iš orkaitės palaukia 10 minučių, kol pravės. Tada ima švarų virtuvinį rankšluostį ir ant jo apverčia biskvitą. Atsargiai nulupa popierių ir dar šiltą kepinį susuka į vyniotinį. Palaukia, kol atvės. Tada išvynioja iš rankšluosčio ir apibarsto cukraus pudra.
Vištienos paštetas
350 g vištų ar kalakutų kepenėlių
pieno kepenėlėms mirkyti
250 g vištų širdelių (jas galima pakeisti skrandukais arba mėsa)
100 g sviesto
2 skiltelės česnako
50 ml grietinėlės (38 proc. riebumo)
druskos, pipirų, muskato riešuto pagal skonį
Kepenėles Luka pamerkia į pieną ir palaiko bent valandą.
Užkaičia virti vištų širdeles. Dalį sviesto išlydo, jame trumpai pakepina smulkintus česnakus, deda supjaustytas kepenėles ir iškepa. Tada sudeda likusį sviestą ir kaitina, kol ištirpsta. Tuo pat metu išverda vištų širdelės.
Visą keptuvės turinį ir vištų širdeles sudeda į trintuvą, supila grietinėlę. „Vietoj jos galima pilti sultinio, kuriame virė širdelės“, – pataria. Pasūdo, pagardina pipirais, muskato riešutu. Gerai sutrina. Paštetas paruoštas!
Lietuviški riestiniai – zrazai
1,2 kg minkštos jautienos
pipirų
40 g džiovintų grybų
2 svogūnai
50 g sviesto
150 g juodos duonos
druskos
miltų
1 kiaušinis
1 morka
1 ½ stiklinės sultinio
½ stiklinės grietinės
Mėsą šeimininkė skersai raumenų supjausto plonais pailgais keturkampiais ir ištrina maltais pipirais. Užkaičia virti grybus.
Kol mėsa marinuojasi, ruošia įdarą: smulkiai supjausto svogūnus ir pakepina svieste. Sudeda išvirtus ir smulkiai supjaustytus grybus bei smulkintą duoną, truputį pasūdo, įmuša vieną kiaušinį. Viską išmaišo. „Jeigu masė per tiršta, galima įpilti truputį sultinio arba grietinės“, – pataria.
Mėsą pabarsto druska. Ant kiekvieno gabalėlio deda šiek tiek įdaro, suvynioja, apibarsto miltais, susmeigia mediniais smeigtukais ir apkepina keptuvėje įkaitintuose riebaluose.
Apskrudintus zrazus sudeda į prikaistuvį. Į jį beria tarkuotų morkų, užpila sultiniu ir ant nestiprios ugnies troškina. Pabaigoje įdeda truputį juodos džiovintos duonos. Kai zrazai tampa minkšti, išima pagaliukus.
Iš skysčio, susidariusio troškinant suktinukus, gamina padažą: nuovirą perkošia, įberia šiek tiek miltų ir maišydama pakaitina, tada supila grietinę ir dar pakaitina.
Prie šių mėsos suktinukų puikiai tiks bulvių košė, rauginti agurkai, kopūstai ir kitos marinuotos daržovės.