Gero skonio mokomasi – per klaidas, kaip ir bet kokio kito dalyko. Kasmet panašaus pobūdžio renginių svečiai po truputį atrodo vis geriau. Beveik nebematyti susiglamžiusių marškinių, suplėšytų džinsų, sportinių batelių, trikotažinių maikučių (nieko bloga išvardytuose daiktuose nėra. Tik viskam vieta ir laikas) ir drauge su panašiu garderobu beveik privalomai aidinčių replikų „Aš ateinu bendrauti, ne savęs rodyti!“ (leiskite nusižiovauti).
Malonu matyti, kad LRT sezono atidarymo svečiai, labiau net nei lietuviškose mados savaitėse, išdrįsta pasirinkti spalvą – tiesa, šį sezoną kažkodėl ypač mėlyną – saugiausią, pasyviausią spalvą (vis tik geriau nei Mirtišės). Dar smagu matyti išties madingas moteris – su skoningais kostiumais, stilingomis, o ne tik tinkančiomis progai suknelėmis.
Lietuvės įsivėlusios į painų, konfliktišką meilės trikampį su juoda spalva ir pėdkelnėmis.
O dabar apie bėdas. Bėdų vardas – aksesuarai. Ir pačios didžiausios – pėdkelnės. Lietuvės įsivėlusios į painų, konfliktišką meilės trikampį su juoda spalva ir pėdkelnėmis. Pastarosios, skirtingai nei juoda spalva, dažniau yra gero skonio monstras. Ypač kai jos – po maksi suknelėmis, nepermatomos ir su bukanosiais laiveliais. Apie suknelės audinio kritimo nebuvimą, nes ji prikibusi prie pėdkelnių ir malasi tarp kojų, elektrinimąsi, kaip ir eleganciją, nėra ką kalbėti. Jei taip šalta, kad reikia storų pėdkelnių ir uždarų bukanosių batelių nors ir teorišką vasarą, gal tada elegantiškas kelnių kostiumas labiau tiktų?
Po ilga suknele storos pėdkelnės įmanomos su visokio stiliaus auliniais, kurių nosys gali sau smagiai kyšoti iš po padurkų, storais megztiniais – tik proga ne visai ta. Tokiai progai iš po ilgos šilkinės suknelės turi matytis tobulai išpedikiūrintos pėdos ir spindintys nulakuoti nagai basutėse arba grakštūs aukštakulniai ir jokių pėdkelnių.
Blizgančios pėdkelnės ir trumpos suknelės. Kokybiškos kūno spalvos ar juodos pėdkelnės – tinkamas variantas, jei jų reikia. Akinamai blizgančios, įdegusio kūno spalvos (kai visos kitos galūnės – popieriaus baltumo) pėdkelnės su atviromis nosimis basutėmis, nevienodai išsitempusios juodos pėdkelnės su kokteilių ir vakarinėmis sukniomis yra nevykęs variantas. Išimtis – tinklinės pėdkelnės, taip pat – spalvotos ir juodos nepermatomos, kai derinamos su mini. Bendram vaizdui – su pėdkelnėmis ar be – labai padeda saulės arba savaiminio įdegio mačiusios kojos be mėlynių ir uodų įgėlimų.
Kita bėda – tašės. Nevadinsiu jų nei rankinėmis, nei rankinukais. Didelės, beformės, prikimštos tašės. Damos, ką ten nešatės? Vakarui, nesvarbu – kostiumas, kokteilinė suknelė ar vakarinė, tinka tokia rankinė, kuri neuždengia pusės derinio ir neatrodo, kad po renginio turite suspėti dar ir į turgų. Idealiausia – puošni mini-delninė, delninė-vokas ar mažas, siuvinėtas, puikus rankinukas ant plonytės rankenos ar grandinėlės. Su tokiais rankinukais net paprasčiausia suknelė tampa vakarinė.
Nors apskritai stilingų svečių – daug, galerijoje – stilingiausi ir progai tinkamiausi deriniai.
P. S. Mergina su iškirpte iki bambos – įspūdingas, tinkamas progai derinys (TV gi), juolab kad be iškirptės daugiau nė ruoželio kūno nėra matoma. Tačiau tokiai iškirptei reikia tobulai tolygaus, vienodo ir nublizginto įdegio arba kūno makiažo, biškelį supporto papukams. Kai kurios detalės galėtų būti patobulintos – diržas prieky atrodo, kad skiriasi per užsegimą (sagtis būtų uždengusi techninius netobulumus), gal geresnio išlyginimo reikėjo ar kokybiškesnio audinio – bet čia dizaino reikalai. Žodžiu, su idėja viskas gerai, išpildymui kelių smulkmenų trūksta. Kūrybiškumo ir drąsos nebausim!
Šis derinys yra šuolis tolyn ir aukštyn nuo visų tų ovalo silueto apdribusių, beformių trikotažinių tunikų su pėdkelnėmis ir platforminiais oksfordais (kiaušiniai su kojytėmis).