LRDT premjera „Madam Rubinštein“ jaudins emocijų ir sąmojo pliūpsniais

Inga Maškarina
Inga Maškarina
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-11-28 11:58
AA

Gyvenimo spalvų kupinas legendinės verslininkės ir dramatiško likimo moters paveikslas gimsta Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) scenoje. „Kai ko nors pasiekia vyras – jis šaunuolis! O jei moteris – vadinasi, ji kalė ir gyvatė“, – rėžia Helena Rubinštein Džono Misto pjesėje „Madam Rubinštein“, kurią stato režisierius Raimundas Banionis, pirmą kartą kuriantis LRDT. Dviejų veiksmų komiškos dramos premjera Didžiojoje scenoje vyks lapkričio 30 ir gruodžio 1 d.

Pjesės autorius Džonas Misto (John Misto) (g. 1952) – populiarus Australijos rašytojas. Savo karjerą jis pradėjo dirbdamas advokatu. Kaip rašytojas profesionalas pradėjo reikštis nuo 1981 m., sukūrė per dvi dešimtis scenarijų televizijai, detektyvinį romaną „Nelabojo kompanionai“ („The Devil's Companions“, 2005) ir aštuonias pjeses. 2002 m. filmas pagal jo scenarijų „Heroes’ Mountain – The Rescue of Stuart Diver” („Didvyrių kalnas – Daiverio Stiuarto gelbėjimas”) pelnė Čikagos tarptautinio kino festivalio apdovanojimą. Jo pjesė „Batų šaukšto sonata“ („Shoe Horn Sonata“, 1995) apdovanota Australijos dramaturgijos konkurse „Australia Remembers“, o 2007 m. pjesė „Arfa gluosnyje“ („Harp on the Willow“) pelnė dramaturgijos apdovanojimą „Rodney Seaborn Playwrights’ Award“.

„Madam Rubinštein“ pasirodė 2017 m. ir buvo suvaidinta Londono teatre „Park Theatre“. „Pjesėje tarpusavyje puikiai dera ir pakylėti, ir komiški dalykai. Ji atskleidžia esmę ištisos kartos, kuri įstrigo tarp praeities tradicijų ir ateities vilčių. Misto tekstas yra meistriškas, viliojantis ir subtilus, jame gausu užslėpto, bet velnioniškai aršaus aukšto lygio humoro“, – taip apie šią pjesę rašė australų teatro kritikai.

Kosmetikos verslo imperijos kūrėjos Helenos Rubinštein (Rubinstein) biografija paremta pjesė per žaižaruojančio humoro ir subtilią jausmų tragizmo prizmę atskleidžia sėkmingos komersantės ir vienatvės kankinamos moters portretą, jos aršią kovą su konkurentais ir žmogišką ryšį su tokiu pat nelaimingu savo asistentu airiu Patriku, likusiu vienintele jos paguoda senatvėje.

Nors Helena Rubinštein buvo reali istorinė asmenybė, Dž. Misto parašė ne biografinę pjesę, o tik rėmėsi legendinės moters biografija. Kilusi iš Krokuvos žydų šeimos, Chaja (vėliau pasivadinusi Helena) Rubinštein (1870–1965) tapo milijoniere Niujorke, visame pasaulyje išgarsėjo reklamos, savo apsukrumo, darbštumo ir taupumo dėka, nugyveno labai įdomų gyvenimą ir mirė sulaukusi garbingo amžiaus. Pjesės veiksmo laikas irgi labai konkretus – paskutinis herojės gyvenimo dešimtmetis.

Spektaklio scenografijos dailininkas – Sergejus Bocullo, kostiumus sukūrė kino ir teatro dailininkė Daiva Petrulytė. Spektaklyje skamba kompozitoriaus Fausto Latėno muzika.

Scenoje vaidins nuostabus aktorių ansamblis – buvę Dalios Tamulevičiūtės kurso auklėtiniai: Helenos Rubinštein vaidmenį kuria Inga Maškarina, jos verslo konkurentę Elizabetę Arden įkūnys Aleksandra Metalnikova, asistentą Patriką O‘Higinsą – Valentinas Krulikovskis.

Pasak režisieriaus R. Banionio, tai pjesė apie visai nejuokingą ir vis aktualesnį dalyką – karjeros žmogaus vienišumą. „Helena Rubinštein tik gyvenimo pabaigoje suvokė, kad liko vieniša, nors siekė žmogiškos šilumos, iš esmės buvo šeimos žmogus. Pjesės autorius kviečia pasvarstyti, ką reiškia valdyti pasaulinę verslo imperiją, paaukojant savo asmeninį gyvenimą ir žmogišką laimę. Spektaklyje keliamas klausimas, kiek kainuoja būti galingam, genialiam, įtakingam, visada pirmauti. Tai kainuoja labai daug – asmeninę laisvę, asmeninį gyvenimą, asmeninę laimę, paprastą šeimyninę laimę – viso to turi atsisakyti“, – sako R. Banionis.

Pagrindinį Helenos Rubinštein vaidmenį kurianti aktorė Inga Maškarina teigia, kad šis charakteris švyti daugybe psichologinių briaunų ir suteikia aktoriui neribotų kūrybinių galimybių. „Kurdama vaidmenį, ieškojau patikimos informacijos, rėmiausi įvairiais šaltiniais. Nemažai vargo vaikystėje patyrusi Helena Rubinštein, pati prasiskynusi kelią į verslo viršūnes, vėliau daug kam yra padėjusi. Antrojo pasaulinio karo metais iš Krokuvos geto ji išgelbėjo daug savo tautiečių, giminaičių, juos rėmė, rūpinosi jų išsilavinimu. Man šis personažas labai įdomus, jame tiek spalvų, toks daugiabriaunis charakteris, o koks subtilus humoras! Čia aktoriui svarbu neperlenkti, būtina išlaikyti tam tikras ribas“, – sako viena ryškiausių LRDT trupės aktorių.

„O dabar atskleisiu jums sėkmės paslaptį. Ji labai paprasta: dirbkite! Santuokos baigiasi skyrybomis, vaikai užauga ir išeina, senatvėje norisi nusišauti... Gelbėja tik darbas! Mano darbas – padėti jums tapti gražesniems!“, – įtikinamai kalba pagrindinė pjesės herojė, bet žiūrovai gali su ja nesutikti.