L.Mizgirytė-Latour: „Norint sąmoningai apsipirkti, svarbu žinoti, ką reiškia ekoreikalai etiketėje“

Laura Mizgirytė-Latour/Asmeninio archyvo nuotr.
Laura Mizgirytė-Latour/Asmeninio archyvo nuotr.
Laura Mizgirytė-Latour, žurnalui „Laimė“
Šaltinis: Žmonės
2020-09-12 20:31
AA

Mados ekspertai daugmaž sutinka, kad mados industrija po pandemijos nebebus tokia pati.

Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.

Tos kompanijos, kurių koncepcijos šaknis buvo ekologiškumas, greičiausiai išliks ar net klestės (riboto gaminių kiekio kolekcijos; sąžininga informacija apie audinių tiekėjus, gamintojus ir jų darbo sąlygas; kasmetinės tvarumo ataskaitos, planai ir apskritai holistinis požiūris į kiekvieną gamybos segmentą). Kompanijoms, kurios ekologiją ir tvarumą naudojo rinkodaros ir reklamos tikslams, teks perkratyti savo prioritetus.

Šiuolaikinis vartotojas nebūtinai pirmenybę teikia „daug ir pigiai“ šopingo koncepcijai

Minėtas reiškinys, kai ekologija ir tvarumas naudojami tik pardavimui skatinti, vadinamas greenwashing – pažodžiui verčiant, smegenų-eko-plovimas. Dažnai matome užrašus ant etikečių: „eco-friendly“, „sustainable“, „tvarus“, „iš ekologiško pluošto“ arba „naudojant ekologišką pluoštą“ (ne tas pats), „conscious“ ir panašiai, nepateikiant jokios detalesnės informacijos vartotojui. Tokios kompanijos dažnai manipuliuoja sena ar neaktualia informacija arba tiesiog rašo išgalvotus teiginius, nepateikdamos įrodymų apie gaminio tvarumą arba pateikdamos tik vieną, neapibrėžtą ekologinės gamybos ingredientą. Jos teigia nenaudojančios produkto ar gamybos būdo, kuris jau seniai nebetaikomas ir neatitinka standartų. Šiuolaikinis vartotojas nebūtinai pirmenybę teikia „daug ir pigiai“ šopingo koncepcijai: jam rūpi, iš ko ir kaip buvo pagamintas daiktas, kurį pirkdamas neplanuoja išmesti vienąkart panaudojęs. Kaip išvengti panašių pinklių? Be sąmoningo apsipirkimo, svarbu žinoti, ką reiškia visi tie skambūs ekoreikalai etiketėje.

Denimas yra vienas iš labiausiai aplinkos ir gamybos išteklius alinančių pluoštų

Gudrūs žodžiai, pavyzdžiui – veganiška oda. Apeliuojama į pirkėją, kuriam svarbu etiškas elgesys su gyvūnais, tačiau tamsioji veganiškos odos pusė yra tarša. Odiniai gaminiai: avalynė, rankinės, pirštinės, viršutiniai drabužiai – gaminami iš antrinės maisto pramonės žaliavos – gyvūnų odos, su kailiu ar be (prašau nemaišyti su švelniakailių gyvūnėlių, kurie auginami išskirtinai kailiniams, industrija). Veganinė oda dažniausiai gaminama iš naftos, dirbtiniai kailiai – iš akrilo, kas paprasta kalba yra plastmasė. Maisto pramonės atliekos – odos, sunaudotos mados pramonėje, bendrąja prasme yra tvari praktika (sunaudojamos visos padaro dalys), imitacinių pluoštų gamyba reiškia milžinišką aplinkos taršą, nuodingas atliekas, toksiškas gamybos sąlygas – papildomai šalia jau egzistuojančių (ir dažnai taip pat toksiškų) natūralios odos gamybos praktikų. Geroji pusė – jei įmonė nurodo etiketėje, kad gaminys yra iš perdirbtos plastmasės ar naftinių medžiagų. Kai kurios kompanijos taip pat naudoja perdirbtos natūralios odos gaminius.

Ekologiškas denimas. Tokio dalyko nėra. Denimas yra vienas iš labiausiai aplinkos ir gamybos išteklius alinančių pluoštų, tad ieškokite kompanijų, kuriančių iš nepanaudotų, neparduotų, vintažinių denimo gaminių.

Ne kiekvienas poliesteris reiškia blogį, ne kiekvienas natūralus pluoštas yra gerai. Poliesteris gali būti gražus ir bjaurus, irdamas 20–200 metų nuodija aplinką, deginamas išskiria toksiškus dūmus. Tačiau gaminys iš perdirbto poliesterio (su aiškia informacija ir skaičiais) yra svarbus ekologiniu atžvilgiu. Tokio pluošto, kurio yra pavojingas perteklius, perdirbimas yra aktualiau nei natūralus bambuko ar medvilnės pluoštas, kuriems auginti naudojami ekosistemą ardantys pesticidai ir chemikalai, ar šilko antrininkė viskozė, kuri yra viena iš miškų mažinimo priežasčių – nebent aiškiai nurodomas jos šaltinis. Alternatyva – cupro, liocelis – šilkinio švelnumo ir kritimo audiniai, gaminami iš medvilnės ir medienos atliekų, kurie gali būti perdirbami arba kompostuojami.

Ieškokite sertifikuotų tarptautinių tvarumo ir ekologiškumo ženklų. „Bluesign“ (bluesign.com) reiškia sveikos aplinkos ir gamybos sąlygų standartą; „Cradle to Cradle Certified“ (c2ccertified.org) reiškia, kad gaminiai yra iš kompostuojamų arba perdirbamų pluoštų ir medžiagų; „Fairtrade Foundation“ (fairtrade.org.uk) – gaminiai pagaminti įmonėse, kurios atitinka visus etiško elgesio su darbuotojais standartus. Medvilnės gaminiai su „Global Organic Textile Standard“ (global-standard.org) ir „Organic Content Standard“ (certifications.controlunion.com) ženklais yra ekologiški ir etiški visose gamybos grandyse: nuo augalų iki distribucijos.

Fashion Revolution Transparency Index interneto puslapyje rasite visą informaciją apie drabužius gaminančias kompanijas.

Tai nėra daug svarbių pastebėti dalykų, bet jie labai pagelbėtų, jei mes visi į juos kreiptume dėmesį pirkdami naują drabužį. Tai taikoma tiek (pigios) greitosios mados gamintojams, tiek prabangos sektoriui.