Žaisminga, geros nuotaikos nestokojanti ir žodžio kišenėje neieškanti TV laidų bei radijo stoties „Radiocentras“ rytinės laidos „Geras rytas“ vedėja Livija Gradauskienė sako, kad laimingas tas, kuris turi galimybę daryti tai, kas patinka. Pati prisipažįsta gyvenime niekada nedirbusi širdžiai nemielo darbo.
Kuriam iš savo darbų jaučiate didžiausią prieraišumą?
Darbui radijuje. Tai didžioji mano meilė. Dirbti į radijo stotį atėjau dar mokydamasi mokykloje. Dabar šis darbas taip pat atima daugiausia mano laiko. Jau antri metai kiekvieną rytą 8 val. turiu būti eteryje. Prisipažinsiu, keltis sunku, tačiau širdžiai mielas darbas, puikus kolektyvas tuos sunkumus atperka.
Kokie darbo radijuje bei televizijoje pliusai ir minusai?
Tiek darbas radijuje, tiek televizijoje suteikia be galo daug teigiamų emocijų. Tai, žinoma, didžiulis pliusas. Laimė būti ten, kur smagu ir įdomu. Jau antrus metus esu pakviesta būti TV laidos „Muzikinė kaukė“ komisijos nare. Nuoširdžiai žaviuosi šiuo projektu. Visada buvau didelė jo fanė. Man nieko nėra gražiau už talentingą žmogų. O kai į tokius žmones turiu galimybę žvelgti iš visai arti, jausti juos, išgyvenu tokį malonumą... Kiek filmavimas besitęstų, niekada negaila laiko, visada kaifuoju. Toks darbas – didelė dovana. Radijuje vienintelis minusas – ankstyvas kėlimasis. Tiesa, daug kas darbe priklauso ir nuo kolektyvo. Šiuo klausimu vėlgi man pasisekė – savo kolegoms galiu tarti tik pagiriamąjį žodį. Nesibaigiantis bendras kūrybinis darbas – milžiniškas laimės gūsis.
O kokius skirtumus galėtumėte išvardyti tarp šių dviejų sričių?
Darbas televizijoje, lyginant su darbu radijuje, turi daugiau suvaržymų. Joje turi aiškią savo užduotį ir didelių improvizacijų, nevaldomo polėkio būti negali. Čia daugiau prabangos ir mažiau vietos neplanuotiems eksperimentams, kur viskas labai aiškiai ir konkrečiai sustyguota. Žinoma, televizija turi milžiniškas vizualines galimybes, tad ją galėčiau prilyginti aukštajai madai. O radijuje – visiška demokratija, daug tikros nuotaikos, emocijų, erdvės polėkiui, improvizacijoms, todėl šiame darbe jaučiuosi labai laisva.
Artėja jūsų gimtadienis. Kaip ketinate jį minėti ir kaip dažniausiai švenčiate?
Labai nemėgstu švęsti gimtadienio. Jei tik pavyksta išsisukti, nešvenčiu – bandau apsimesti, kad jis neatėjo. Esu gimusi geru metu – pačioje vasaros pradžioje, tad jeigu kas užsuka pasėdėti lauke, būnu nieko prieš. Bet kad balius organizuočiau, tai tikrai ne. Ši šventė manęs visiškai nedžiugina. Jeigu pavyksta, susiplanuoju kelionę.
Ar mėgstate netikėtumus, staigmenas?
Jeigu tie netikėtumai malonūs, džiugina, tada viskas gerai. Juk Dvynių ženklo atstovams svarbu, kad būtų nenuobodu ir įdomu. Pamenu, kartą su draugų kompanija atostogavome Graikijoje. Ir kaip tik buvo mano gimtadienis. Draugai su mano vyru sugalvojo padaryti staigmeną. Jie užsakė vakarienę restoranėlyje. Juokingiausia, kad kavinės šeimininkė graikė tikriausiai nelabai suprato, ko jos angliškai prašė, todėl gimtadienio šventė buvo suorganizuota tarsi mažai mergaitei – su spalvingais balionais, kepurėlėmis, tortu su skaičiumi šeši ir visa vaikiška atributika. Buvo juokinga, bet smagu, o ir maistas be galo skanus.
Kas esate savo vaikams – nerūpestinga draugė ar griežta mama?
Labiau patarnautoja (juokiasi). Rimtai, niekaip nepavyksta man iš jų kažko reikalauti ir išsireikalauti. Apskritai esu iš tų žmonių, kurie kreivokai žiūri į sąvoką „auklėjimas“. Na, ką tu čia išauklėsi? Tiesiog gyvename vienaip arba kitaip, o vaikai mus kopijuoja ir elgiasi taip, kaip mes. Toks ir tas auklėjimas. Žinoma, jei matau, kad vaikas daro visišką nesąmonę, tai ir sakau, kad tai nesąmonė. Man labai svarbus žmogaus santykis su žmogumi ir matydama, kad vaikai netinkamai su kitais elgiasi, taip pasiuntu, kad net dūmai iš ausų rūksta. Juk esame žmonės, tad ir turime vieni su kitais elgtis pagarbiai ir atsakingai.
Ar daug turite šeimos tradicijų, ritualų?
Mes daug laiko leidžiame visi drauge. Mėgstame kiną, teatrą, koncertus. Į juos važiuojame ir už Lietuvos ribų. Abu vaikai muzikantai, tad jiems muzikos reikia, jie ją gerai supranta ir išmano.
Ar turiu tradicijų tik su dukra? Na, kai reikia įsigyti kosmetikos, visada kartu einame apsipirkti, nes ji žino viską šia tema, turi puikų skonį ir gerą stiliaus pojūtį. Todėl vienas malonumas su ja tartis. Apšviečia ji mane puikiai ir apie muziką.
O ar ištrūkstate iš namų pabūti tik judu su vyru?
Su Marijumi dažniausiai išsprūstame dviese į kiną. Stengiamės susiorganizuoti ir kokią tolimesnę egzotišką kelionę. Buvome Namibijoje, Gvatemaloje, neseniai iš Vietnamo grįžome. Gyvenime nieko nėra malonesnio už keliones.
Labiau vilioja tolimesni kraštai?
Patinka pačios įvairiausios vietos: gerai ir savaitgalis Europos sostinėje, ir pora savaičių egzotiškame pasaulio kampelyje, svarbiausia – keliauti! Tik manęs nevilioja ten, kur šalta – šiurpstu ir mėlynuoju nuo šalčio. Net slidinėti nevažiuoju. O ten, kur šilta – visai kitas reikalas. Net lapkričio mėnesį, kai pas mus jau žvarbu, ir Turkijoje yra gerai. Kada atostogauti, didelio skirtumo nėra. Vasarą įprastai su bičiulių kompanija jau apie dvidešimt metų poilsiaujame Latvijoje. Žinoma, prieš dvidešimt metų Latvijos paplūdimys buvo labiau laukinis nei šiandien. Visgi jis dar kol kas patrauklesnis nei Palangos. Ilsimės visiškai neįpareigojamai. Absoliučiai atsijungiame nuo visų darbų ir rūpesčių.
Su Marijumi esate susituokę jau daugiau nei dvidešimt metų. Dėl darnių santykių poroje reikia pasistengti ar viskas klostosi savaime?
Santuokoje tikrai nedirbu. Gyvenimą reikia gyventi, o ne dirbti. Norisi gyventi smagiai, lengvai, natūraliai. Dirbti santykiuose reikštų visą laiką būti įsitempus. Man atrodo, kad kuo šeimoje esi natūralesnis, tuo viskas natūraliau ir sklandžiau klojasi. Jei kyla klausimų, juos tiesiog sprendi. Nesu konfliktiškas žmogus, man nepatinka bambėti. Gaila būtų tam savo energiją švaistyti. Tiesiog jeigu šeimoje gerbi kitą, neskaudini jo, nes tau pačiam tai nepriimtina, tai ir iš kito sulauki tokio paties elgesio. Juk nori, kad tavo artimiausiam žmogui būtų gerai. O kai dar norisi gyventi ramiai, viskas tada paprastai ir pavyksta. Nors, tiesa, yra gyvenančių taip, kad aistros liejasi, kibirkštys laksto į šalis. Šeimos modelių yra pačių įvairiausių. Pati esu labai nekaringa. Įrodinėti savo tiesą, kariauti man visiškai svetima ir nepriimtina. Į tokias situacijas tiesiog nesiveliu.
Pasvajojate, kaip norėtumėte gyventi kad ir po dvidešimt metų?
Norėčiau būti linksma ir pasiutusi. Panašiai, kaip Zita Kelmickaitė, gal net labiau (juokiasi). Kai koks velniukas dabar ant liežuvio užšoka, pagalvoju, kad gal reikia susiturėti. Bet tuojau pat numoju ranka – koks gi skirtumas, kas ką pagalvos. O kai esi vyresnis žmogus, gali sau leisti dar daugiau. Ir kas tau ką padarys? Dar norėčiau senatvėje paslaptingus detektyvus rašyti. O gyvenimą įsivaizduoju tik Lietuvoje. Labai aiškiai suprantu ir jaučiu paprastą dalyką – kur tik nuvažiuoju, visur man gražu, nuostabu, bet svetima, ne mano. Savame krašte jaučiuosi geriausiai.
Livija, ar tikite, kad likimas – mūsų rankose?
Kažkada perskaičiau tokią frazę – „Charakteris yra likimas“. Nieko tiksliau gyvenime nesu girdėjusi ar sugalvojusi. Kai pasigilini į šį posakį, supranti, kad jame tiek daug tiesos ir viskas taip aiškiai pasakyta. Juk koks žmogus esi, tokius ir pasirinkimus darai gyvenime. Taigi koks tavo charakteris, tokį likimą ir susikuri. Aišku, būna situacijų, kurių negalime valdyti ir kontroliuoti, bet visgi didžiausia tiesa – koks esi, tą ir turi.
Trumpa dosjė
GIMIMO DATA. 1973 06 03.
HOROSKOPO ŽENKLAS. Dvyniai.
ATŽALOS. Liepa Marija ir Andrius Simonas.
MĖGSTAMIAUSIA SPALVA. Jų tiek daug! Tebūnie šią akimirką ryškiai mėlyna.
AKIŲ SPALVA. Žalia.
SVAJONIŲ KRAŠTAS. Jų tokia gausybė, visgi Toskana – vienas žaviausių kampelių. Dėl nuostabaus peizažo, gero vyno, mažų žavių miestelių.
ŠALIS, KURI NETRAUKIA. Rusija. Esu ten buvusi kelis kartus – labai nepatiko.
MĖGSTAMIAUSIA LITERATŪRA. Vienu metu skaitau po kelias knygas. Esu pati ištikimiausia bibliotekos lankytoja. Itin mėgstamos knygos – detektyviniai trileriai. Ypač psichologiniai bei politiniai. Kiekvienam jaunam žmogui rekomenduočiau perskaityti K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“.
PRIETARAS. Nors prietarais netikiu, jei tenka grįžti į namus pasiimti pamiršto daikto (taip nutinka dažnai), visada pažvelgiu į veidrodį.
SVEIKAS ĮPROTIS. Kas rytą prausiuosi po šaltu dušu. Esu sau pasakiusi, kad jei nepersipilsiu šaltu vandeniu, diena nebus tokia sėkminga. Tai pakankamai geras motyvas sveikai pradėti dieną.
NAMINIS GYVŪNAS. Nuo vaikystės esu aistringa šunų mylėtoja. Dabar auginame nuostabų šuniuką Brolį. Taip pavadinome animacinio filmo „Ratai 2“ herojaus Bruolio garbei.
KASDIENIS RITUALAS. Knygos skaitymas prieš miegą – šventas reikalas.
LAUKIAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara, nes man reikia šilumos. Nemėgstu nei žiemos, nei šalčio, nei sniego.
MĖGSTAMIAUSIA VIRTUVĖ. Sunku atsispirti Azijos patiekalams.
KUO VERTA DIDŽIUOTIS. Vieni nuostabiausių gyvenimo „projektų“ – mano vaikai. O didžiausias pasiekimas – visada dirbau tik mėgstamą ir džiuginantį darbą.
ERZINANANČIOS ŽMOGAUS SAVYBĖS. Apsimetinėjimas, netikrumas. Galiu pakęsti kvailą, net piktą žmogų, bet tik ne dviveidį.
ŽMONĖS AUTORITETAI. Esu didelė žmonių mylėtoja. Man jų reikia, jie man įdomūs. Iš kiekvieno galima kažko pasimokyti.