„Radiocentras“ sausio 31-ą dieną minėjo 30 metų jubiliejų. Įprastai garsiai ir su daugybe atlikėjų gimtadienius švenčiantis radijas šįkart dėl karantino ant scenos netriukšmavo. Tačiau savo klausytojus „Radiocentras“ pradžiuginto nauju žaidimu - 30-ojo gimtadienio proga dalina 30 tūkstančių eurų.
„Pinigai yra nuostabus prizas. Klausytojai tikrai ras ką su jais naudingo nuveikti. O aš patiriu džiaugsmą, kai žmogus prie tų pinigų priartėja. Tai yra sunkiai su kažkuo palyginama žmogiškai džiugi emocija“, – pasakoja „Radiocentro“ laidų vedėja Livija Gradauskienė.
Livija, „Radiocentras“ švenčia 30-ies metų jubiliejų. Tai solidus skaičius?
Žinoma. Pažiūrėkime kiek metų mūsų šaliai. Tiek pat, kiek ir „Radiocentrui“. Džiugu, kad kai mes atgavome laisvę, žinojome ką reikia daryti. Pamenu laikus, kai tėtis rytais mane žadindavo įjungdamas radiją. Aštuntą valandą grodavo specialus šaukinys iš Maskvos. Man tai yra vienas baisiausių dalykų. Radijas mūsų namuose visada egzistavo, tačiau ne toks, kokio aš norėjau. Ir kai Lietuvoje atsirado pirmos nepriklausomos radijo stotys, man tai buvo atgaiva. Slėpdavau kolonėlę po antklode ir naktimis klausydavau muzikos. Užsienio muzika buvo didelis deficitas. Tad man, jaunam žmogui, nepriklausomas radijas buvo vienas svarbiausių įvykių tame gyvenimo tarpsnyje. Tada ir įsimylėjau radiją.
Ar galima sakyti, jog meilė radijui yra nepagydoma?
Taip, mano meilė radijui yra nepagydoma. Buvo metas, kai dirbau tik televizijoje, tačiau net tada visiems sakiau, kad radijas yra mano didžioji meilė. Radijas turi labai daug magijos, jis intymus ir tokio jausmo daugiau niekur neįmanoma pajusti – nei rašant, nei filmuojantis. Prieš kamerą tu esi viešas, atviras, aplink dirba daug žmonių. O sėdėdama prie radijo mikrofono, nors protu suvokiu kiek žmonių manęs klauso, tačiau įsivaizduoju tą vieną vienintelį, kuris klauso manęs mašinoje ar kambary, bendraujame dviese intymiai vienas prieš vieną. Tame yra labai daug magijos.
Kada atėjo jausmas, kad radijas jums labai patinka?
Tiesą pasakius, jis buvo visada, bet toks gilus ir esminis atėjo ne taip ir seniai. Kai visai jaunutė aš atsiradau radijuje, buvo tiesiog smagu, įdomu, bet nelabai įsivaizdavom, kaip kas turi būti. Ačiū Dievui, užteko entuziazmo, nes žinojimas, ką reikia daryti atėjo vėliau – radijas augo kartu su mumis, o mes – su radiju. Bet dabar viskas kitaip. Nes suvokiu ką ir kaip daryti, dėl to gerai jaučiuosi.
Man įstrigo labai seniai skaitytas vienos radijo asmenybės straipsnis. Ji teigė, kad radijuje galima būti netobulu. Tai ir vedė mane radijo keliu – žavėjo galimybė nebūti tobulu, tačiau kažkam įdomiu žmogumi. Tai ir yra kas man patinka klausant kitų, man patinka tikri žmonės su savo netobulumais. Aš ir pati esu nestandartas, truputį kreiva, truputį į šoną. Man nepavyksta laikytis taisyklių, negaliu įsisprausti į rėmus, sukeliu problemų programų direktoriams. Aš kitaip negaliu, man neįdomu. Jeigu tu kalbi klišėmis, standartinėmis frazėmis, tavęs tiesiog niekas negirdi.
„Radiocentre“ dirbate nuo 2016-ųjų, o radijuje daugiau nei 15 metų. Kas labiausiai įstrigo?
Mūsų kiekviena diena yra istorija. Kai esi tiesioginiame eteryje, tai yra siurprizo būsena. Aš niekada nesu pamiršusi eterio, niekada nesu pramiegojusi. Tačiau esu miegojusi eterio metu, kai senais laikais dirbau naktimis (juokiasi).
Man žavingiausios istorijos su žmonėmis. Daug smagių pokalbių patyriau su „Radiocentro“ klausytojais, kurie į mus reaguoja ne kaip į medijos kanalą, o kaip į savo draugus. Žinau, kad jie gyvena pagal radijo laidas, turi savo rutiną ir į juos jau galiu kreiptis vardu.
Man niekad neteko dirbti nemėgstamo darbo. Kažkada turėjau pasiūlymų kurti maitinimo verslą ar kažkokiam biure svarbiai su kostiumėliu sėdėti. Net juokas suėmė. Man atrodo, svarbu turėti kryptį ir nesiblaškyti. Nėra prasmės kažką daryti be šimtaprocentinio tikėjimo tuo, ką darai. Daryti, nes gal apsimoka?.. Tai visada baigiasi nekaip... Niekada dėl tokio pasirinkimo nesigraužiau. „Radiocentre“ tikrą kūrybinį džiaugsmą man kėlė rubrika „Kalbos minutėlės“ ir dainos, kuriomis apdainuodavom aktualijas. Pasėdėdavau ne vieną valandą rašydama tekstus, tai yra iššūkis, bet jis man labai patikdavo. Kai su kūrybine komanda prikurdavom tokio radijo teatro... Kai gauni smagų rezultatą, kažkas nusišypso – puikus jausmas.
Šįkart gimtadienio proga „Radiocentras“ dovanoja 30 tūkstančių eurų...
30 tūkstančių eurų prizinis fondas yra įspūdingas. Klausytojai tikrai ras ką su jais naudingo nuveikti. Fantastiškos ir abiejų pusių – klausytojų ir mūsų, laidų vedėjų, patiriamos emocijos. Dėl jų galėčiau bet ką padaryti. Atrodo, tai žaidimas, nieko ypatingo, bet smarkiai kažką pradžiuginti – tai tas jausmas, dėl kurio verta gyventi.
Jeigu Livija Gradauskienė laimėtų 3000 eurų, kur juos padėtų?
Tai tikrai būtų kelionė, jokių ten mašinos detalių nepirkčiau, nes ir taip daug sukišta (juokiasi). Man šiuo metu labiausiai trūksta buvimo su draugais ir kelionių. Mūsų šeima – keliautojai, per metus bent porą savaičių keliaujame kažkur tikrai toli. Turime daug planų ir jie laukia, tai tas prizas būtų tikrai tam padėtas.
Žaidimas „Trys iš eilės“ „Radiocentro“ eteryje vyksta šiokiadieniais nuo 9 iki 17 val. Daugiau informacijos ir žaidimo taisykles rasite užsukę į rc.lt.