Tai nebus tokios vestuvės, kaip „Willo ir Kate“, bet vis tiek visa Europos karališkųjų asmenų „grietinėlė“ vyksta į Liuksemburgą dalyvauti dvi dienas truksiančiose sosto įpėdinio princo Guillaume'o ir belgų grafienės vestuvėse.
Nuo penktadienio iki sekmadienio vienintelė pasaulyje Didžioji Hercogystė sveikins savo princą – aštuntoje beautifulpeople.com Europos patraukliausiųjų sąrašo vietoje esantį Guillaume'ą – ir šviesiaplaukę 28 metų grafienę Stephanie de Lannoy iš vienos seniausių Belgijos aristokratų šeimų.
„Mūsų vestuvės yra tarptautinis renginys ir reiškia gerą progą pademonstruoti Liuksemburgo šventinę pusę“, – sakė 30-metis Guillaume'as, kurio lietaus merkiama ir vėjų perpučiama Didžioji Hercogystė labiau garsėja kaip finansinis centras.
„(Tai taip pat) visiškai normalios Guillaume'o ir mano jungtuvės“, – pridūrė būsimoji nuotaka.
Kaip rašoma biografijose, kurias išplatino karališkieji rūmai, ir princas, ir grafienė domisi daugeliu aristokratams pritinkamų dalykų.
Guillaume'as kalba keturiomis kalbomis, studijavo tarptautinę politiką, yra Liuksemburgo armijos (kurią sudaro 900 karių) pulkininkas leitenantas ir dalyvauja humanitarinėje veikloje kitose šalyse, tarp jų – Nepale.
Būsimoji hercogienė studijavo vokiečių romantizmo poveikį rusų romantizmui, groja pianinu ir smuiku, plaukioja, slidinėja ir sako, kad skaito po tris knygas iš karto.
Ji jau kalba prancūziškai ir vokiškai – dviem iš trijų oficialių Liuksemburgo kalbų – ir mokosi trečiosios – liuksemburgiečių. Ji planuoja atsisakyti Belgijos pilietybės, kad kada nors galėtų tapti Liuksemburgo didžiąja hercogiene.
Penktadienį karališkoji pora leis palyginti įprastai, pabendraus su jaunimo judėjimų atstovais, o paskui nuvyks Liuksemburgo rotušę civilinei ceremonijai be jokių paparacų.
„Atmosfera mūsų vestuvėse skirsis nuo (nuotaikos, tvyrojusios per karališkąsias vestuves) Monake ar Londone“, – sakė Guillaume'as, kurio pusė milijono būsimų pavaldinių šeštadienį galės grožėtis retu vaizdu – iš užsienio atvykusių karališkųjų asmenų eitynėmis.
Į iškilmingą penktadienio vakarienę ir šeštadienio religinę ceremoniją Dievo Motinos katedroje atvyksta dauguma Europos karališkųjų asmenų.
Iš artimų kaimynų dalyvaus Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola, Nyderlandų karalienė Beatrix ir sosto įpėdinis Willemas-Alexanderis su žmona princese Maxima.
Taip pat atskrenda Norvegijos karalius Haraldas V ir karalienė Sonja, Lichtenšteino kunigaikštis Hansas-Adamas II su kunigaikštiene, Danijos karalienė Margrethe su princu konsortu Henriku, Švedijos karalienė Silvia ir net Maroko karaliaus Mohammedo VI žmona, princesė Lalla Salma.
Anglijos sostui atstovaus karalienės Elizabeth II trečiasis sūnus princas Edwardas su žmona Sophie, o Japonija atsiunčia sosto įpėdinį Naruhito.
Dalyvaus virtinė ir kitų sosto įpėdinių bei princesių, tarp jų – Švedijos sosto įpėdinė princesė Victoria su vyru princu Danieliu, Hanoverio princesė Caroline ir Astūrijos bei Norvegijos princai bei princesės.
1839 metais nepriklausomybę pasiekusio Liuksemburgo didžiausių karališkųjų vestuvių pastaraisiais dešimtmečiais proga rūmai rengia nemokamus koncertus, gatvių vaidinimus ir didžiulį fejerverką.
Pripažįstant tai, kad Europa dabar tvirtai laikosi ekonominio taupymo kelio, šventės biudžetas yra gerokai mažesnis nei kitų neseniai vykusių karališkųjų vestuvių – 350 tūkst. eurų valstybei ir 317 tūkst. eurų Liuksemburgo miestui.
„Tai gerai Liuksemburgui, – sakė 46 metų kiemsargė Nadine Chenet, kuri pincetu rinko nuorūkas priešais didžiojo hercogo rūmus. – Dabar atvažiuos daug žmonių“.
Be to, jai tiesiog labai patinka karališkoji šeima: „Jie sudaro gerą įspūdį apie šalį“.
Liuksemburgas yra lingvistiškai komplikuota šalis ir tai atspindi sudėtingą jos praeitį. Jo istorija prasidėjo kaip romėnų tvirtovės, kurią įvairiais periodais kontroliavo Ispanija, Prancūzija ir Austrija.
1839 metais Liuksemburgas pasiekė nepriklausomybę nuo Nyderlandų, bet prarado daugiau kaip pusę teritorijos, kuri dabar yra Belgijos Liuksemburgo provincija. 20-ajame amžiuje nepaisydama Liuksemburgo deklaruojamo neutralumo šalį du kartus buvo užėmusi Vokietija.
Liuksemburgiečių kalba yra panaši į vokiečių, bet tai visų pirma šnekamoji kalba. Liuksemburgo mokyklose pradinių klasių mokiniai visų dalykų mokosi vokiškai, o vidurinėse klasėse palaipsniui visų dalykų pradedama mokyti prancūziškai. Visą laiką taip pat mokomasi anglų kalbos.
Europai išgyvenant ekonominius sunkumus, Liuksemburgas, svarbus finansų centras, kuriame įsikūrusi ir didžiausia pasaulyje plieno gamintoja, toliau klesti.
Ši šalis pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui (daugiau kaip 80 tūkst. dolerių) yra antroje vietoje pasaulyje, nors jos gyventojai, kurių yra maždaug 510 tūkst., vis dar jaučiasi įskaudinti dėl to, kad prarado pirmąją vietą, kuri dabar atiteko Katarui. Sostinėje Liuksemburge yra 80 tūkst. gyventojų ir 120 tūkst. darbo vietų.
Dėl tos priežasties daugiau kaip 43 proc. žmonių Liuksemburge yra užsienio piliečiai; Europos Sąjungos vidurkis tuo tarpu yra 6,4 procento.