Telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis daugeliui žinomas dėl atvirai deklaruojamo ciniško požiūrio į darbą „iš idėjos“ ir jaunimo skatinimą rimčiau žiūrėti į pinigus, o ne dūsauti apie savirealizaciją vis dar į darbą važiuojant troleibusu. „Keisti pasaulį lengviau turint pinigų“, – sako jis ir priduria, kad nebūtina dėl pinigų parduoti gyvenimą, tačiau svarbu mokėti uždirbti tiek, kad nereikėtų apie pinigus galvoti.
Apie telekomunikacijų darbo užkulisius, gyvo bendravimo svarbą ir darbo dieną, kuri daugeliui gali atrodyti kaip svajonė – išskirtiniame interviu su Belgijoje įsikūrusios telekomunikacijų bendrovės komercijos ir marketingo direktoriumi.
Liudvikai, ne kartą tiek spaudoje, tiek savo daugiatūkstantinei feisbuko sekėjų auditorijai akcentavai, kad įdomus ir gerai apmokamas darbas yra privilegija. Papasakok, kaip atrodo tavo paties įprasta darbo diena?
Mano darbo diena būna dvejopa – dvi dienas per savaitę darbą pradedu su pižama ant sofos namie, kitas tris – šeštą valandą ryto kokiame nors pasaulio oro uoste. Esu telekomunikacijų kompanijos komercijos ir marketingo direktorius, mano klientai bei kompanijos biurai yra visame pasaulyje – nuo Belgijos iki Kenijos ir Filipinų. Mano darbas – skraidyti pas klientus ir juos konsultuoti, arba dirbti su savo pavaldiniais Belgijoje, Italijoje ir Bulgarijoje.
Daugeliui nuotolinis darbas yra siekiamybė. Kaip manai, ar vis dar svarbu, iš kur žmonės dirba – iš ofiso ar Tailando salų?
Dažnai dirbu kokiame nors ofise, tik kaskart vis kito kliento. Kartais dirbu ir iš namų, bet manau, kad labai svarbu gyvai matytis su žmonėmis, klientais ir partneriais – ne viską gali padaryti per „Skype“. Todėl per metus keliaudamas praleidžiu 150–170 dienų.
Tavo darbe – išties nemažai susitikimų. Kuriems jų teiki pirmenybę – „gyviems“ ar virtualiems?
Labai tikiu gyvu bendravimu, todėl mano komunikacijos priemonių prioritetai tokie: Pirma – lėktuvo bilietas, antra – skambutis ir tik tada laiškas ar žinutė.
Ar naudojiesi vienu telefonu, ar turi atskirą, asmeninį? Apskritai, ar esi priklausomas nuo ekranų?
Neturiu dviejų atskirų telefonų darbui ir laisvalaikiui, nes neturiu atskirų gyvenimų. Telefonas man yra tiesiog kita kompiuterio forma – jį naudoju visiškai taip pat, kaip nešiojama kompiuterį – ir elektroniniam paštui, ir vidinei komunikacijai per „Slack“, ir „Cisco Webex“ konferencijoms, ir dokumentams, ir kaip nešiojamą interneto prieigos stotelę, ir knygą, žurnalą, vaikų priežiūros priemonę.
Feisbuke atvirai deklaruoji simpatijas savo naujausiam „Huawei“ telefonui. Kuo šis įrenginys tave taip patraukė?
Vienas svarbiausių kriterijų, į kurį kreipiu dėmesį rinkdamasis telefoną, yra jo patikimumas. Patikimumas man – programinės įrangos stabilumas ir suderinamumas – netoleruoju jokių trūkčiojimų, sulėtėjimų, greitai išsikraunančių akumuliatorių. Vos tik taip atsitinka, iškart keičiu ir telefoną, ir netgi jo gamintoją. Telefonas man yra pinigų gamybos mašina ir pagrindinė darbo priemonė – ji privalo veikti tobulai.
„Huawei“ telefonus pastebėjau mobiliojo ryšio pasauliniame kongrese Barselonoje dar 2016 metais, ir iš karto, išbandęs ir patyręs jų patikimumą ir no–nonsense požiūrį į telefoną kaip į itin kokybišką ir patikimą darbo priemonę, iš karto mečiau „iPhone“, kuris jau tuomet buvo pradėjęs virsti į rūžavąžaislą paaugliams su prastu akumuliatoriumi.
Kas tavo darbe pačiam įdomiausia, o ko negali pakęsti?
Man labiausiai patinka galimybė dirbti skirtingose šalyse ir kultūrose bei itin greitas jų pasikeitimas – tą pačią savaitę pabūti ir Afrikoje, ir Azijoje yra tiesiog nuostabu. Labiausiai nekenčiu, kai reikia kelias dienas iš eilės sėdėti savo ofise ir tuo pačiu metu eiti į darbą.
Ar darbe patiri daug streso? Ar turi išskirtinių būdų, kaip jį įveikti?
Streso darbe tikrai netrūksta, bet jokių specialių streso valdymo įrankių neturiu – stresas yra gerai, palaiko proto aštrumą. Manau, kad jei nepatiri streso, esi tinginys.
Feisbuke tave seka daugiau kaip 26 tūkst. internautų. Ar daug laiko per dieną praleidi socialiniuose tinkluose? Ar lieka laiko hobiams?
Mano hobis yra rašymas ir publicistika, bet skaitau dar daugiau, nei rašau. Žmonėms atrodo, kad daug laiko praleidžiu socialiniuose tinkluose, bet iš tiesų laiko juose praleidžiu nedaug– aš ten tik rašau, bet retai ką nors skaitau ar komentuoju – peržvelgiu tik pagrindinių politikų, analitikų, žurnalistų, verslininkų ar šiaip įdomių žmonių tekstus. Instagrame turiu beveik 8000 sekėjų, bet nelabai ten esu net buvęs.
Kada baigi darbo dieną? Ar atsakai į vidurnaktį ar savaitgalį gautą darbinį elektroninį laišką?
Dirbu 24 valandas per parą, bet tiek pat laiko ir gyvenu asmeninį gyvenimą. Antradienio rytą galiu ramiai vaikščioti drabužių parduotuvėje, o 11 valandą vakare aktyviai dirbti telefonu. Fiksuotų darbo valandų laikai praėjo – dirbi tada, kai reikia, bet gali nedirbti tada, kai nenori.