Liudas Mikalauskas to iš Vilniaus publikos nesitikėjo

Kunigaikštį Margirį įkūnijęs operos solistas Liudas Mikalauskas po pasirodymo Vilniuje juokavo, kad jei iš tiesų nori išgirsti visą tiesą apie pasirodymą, savo žmoną po premjeros siunčia į rūbinę ir prašo joje pabūti ilgiau. „Tuomet gali išgirsti nesuvaidintus vertinimus“, - juokavo jis ir pridūrė, kad tai, kaip į „Legenda apie Pilėnus“ šįkart sureagavo Vilniaus publika – jį be galo nustebino. Tuo metu dirigentas Egidijus Kaveckas sakė esąs įsitikinęs, kad pilnos salės žmonių – geriausias naujo pastatymo įvertinimas.

Operos kūrinio aranžuotė ir pritaikymas liaudies instrumentų orkestrui leidžia šiam kūriniui suskambėti naujomis spalvomis. Pati opera ir muzikinė dalis adaptuota šiandienai. Pastatyme veiksmas intensyvus, gausu prozos, šokio, pantomimos, naujų muzikinės išraiškos priemonių, vyrauja scenografijos minimalizmas, žanro prasme „Legenda apie Pilėnus“ kur kas artimesnė miuziklui.

„Manau, kad viskas pavyko puikiai. Po renginio priėję muzikantai sakė, kad styginių orkestre visai netrūksta, viskas esą skambėjo it simfonija“, - po premjeros Vilniaus šokio teatre kalbėjo dirigentas Egidijus Kaveckas.

Orkestras liaudies instrumentais atlieka ne liaudies muziką, daugeliui tai gali pasirodyti neįprasta. E. Kaveckas įsitikinęs, kad ir dėl šios priežasties po pasirodymų pasigirsta daug palankių įvertinimų.

„Apie spektaklį girdime daug gerų atsiliepimų. Jo trukmė neperspausta, aiški strukūra, dramaturgija sudėliota puikiai. Geriausias mūsų darbo įvertinimas, geriausias naujo pastatymo įvertinimas – pilnos salės žmonių“, - pasakojo pašnekovas.

Beje, pokalbio metu dirigentas atskleidė, kad ir partitūrą teko aranžuoti patiems. „Mums, orkestrui, šis projektas davė labai daug. Esame laimingi galėdami tobulėti. Vis dėlto yra smagu, kad liaudies instrumentų orkestras geba atlikti ne tik, kaip daugeliui įprasta, polkas, bet ir tokias sudėtingas kompozicijas“, - pokalbį baigė jis.

„Legenda apie Pilėnus“ pasakoja apie išdavystę, kurią patiria Pilėnų kunigaikštis Margiris. Įdukros Mirtos išduotas, Margiris su savo kariais narsiai kaunasi prieš kryžiuočius, tačiau priešo pajėgos pasirodo esančios stipresnės. Nematydami vilties atsilaikyti ir suvokdami savo pralaimėjimą, Pilėnų gynėjai galiausiai pasirenka mirtį.

Kunigaikštį Margirį įkūnijęs Liudas Mikalauskas sakė buvęs priblokštas sostinės publikos reakcijos. Operos solistas pasakojo, kad visuose miestuose ansamblį „Lietuva“ publika priėmė itin šiltai, tačiau vilniečiai – kitokie. Anot L. Mikalausko, Vilniaus publika dažniausiai labai kritiška, šalta, santūri ir leidžia atlikėjams suprasti, kad yra visko mačiusi. Tačiau šįkart, pasak pašnekovo, viskas buvo kitaip.

„Visose salėse dar iki Vilniaus buvo anšlagas, sostinėje – taip pat. Ansamblis naujus pastatymus dažniausiai parodo mažesniems miestams, truputį sustiprėja, Vilnius nebūna pirmas. Pasirodymų Vilniuje metu atsakomybės jausmas taip prigula atlikėjų pečius, ir būna, kad ne visada išeina parodyti geriausią, ką galime. Tačiau per „Legenda apie Pilėnus“ parodymą viskas buvo kitaip ir man tai labai neįprasta. Vilniečiai priėmė labai šiltai, viso parodymo metu girdėjosi plojimai, o po pasirodymo - net ovacijos ir šūksniai. Mums tai - labai rimtas įvertinimas, o man asmeniškai – didelė staigmena. Net ir visko matę įvertino“, - kalbėjo L. Mikalauskas ir juokaudamas pridūrė, kad jei pasitaiko progų, kai spektaklį stebi ir jo žmona, tuomet po pasirodymo jis ją siunčia į rūbinę ir prašo ten pabūti ilgiau.

„Visa teisybė tuomet būna išgirsta. O jei po parodymo Vilniuje žmonės kalbėjo, kad buvo didelė šventė, vadinasi, taip ir buvo“, - juokavo kunigaikštį Margirį įkūnijęs L. Mikalauskas.

Paklaustas, ar jam, operos solistui, svarbu įkūnyti Margirį „Legendoje apie Pilėnus“, L. Mikalauskas tvirtino, kad tai – viena sudėtingiausių ir įdomiausių, viena patriotiškiausių partijų, todėl jam, Lietuvos patriotui, tai gyvybiškai svarbu.

„Tai didelė garbė ir malonumas. Netrukus pasirodysime ir Pamario krašte, turėsime ten keturis pasirodymus. Manau, ir solistai, ir šokėjai, ir publika, visi turėsime ten keturias dideles šventes“, - kalbėjo jis, o paprašytas atskleisti, kiek laiko užtruko repeticijos su ansambliu „Lietuva“, pasakojo, jog jam pačiam išmokti Margirio partiją ilgai neužtruko, tačiau bendros repeticijos pareikalavo laiko ir pastangų.

„Man šis vaidmuo yra mielas širdžiai. Lietuviai nenori aukotis dėl savo krašto, dažnai parsiduoda dėl geresnės pozicijos, dėl didesnių pinigų parduodame savo galimybę būti Lietuvoje. Mūsų patriotizmo jausmas darosi iškreiptas, bet taip nebuvo visada. Manau, reikia siekti tų „Pilėnų“ kiekvienam lietuviui. Žmonės dėl savo krašto, tautos gerovės, sugebėdavo įžengti į ugnį, o ne atsiduoti svetimam. „Pilėnai“ yra Lietuvos patriotizmo simbolis, o labiausiai džiugina, kad „Legenda apie Pilėnus“ rodoma ne tik didžiųjų miestų salėse, bet ir mažesniuose miesteliuose, todėl šį pastatymą išvysti turi galimybę daug žmonių visoje šalyje“, - kalbėjo L. Mikalauskas.

Pagrindinius vaidmenis „Legendoje apie Pilėnus“ atlieka ansamblio „Lietuva“ draugai, žymūs operos solistai – Liudas Mikalauskas, Ramūnas Urbietis, Arūnas Malikėnas, Tadas Girininkas ir kiti.