Lietuvos mokslininkas, profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas, 2017 metais Berlyne suradęs Vasario 16-osios Akto originalą, Liudas Mažylis šiandien jau drąsiai gali save vadinti rašytoju. Prieš metus išleidęs debiutinę knygą „99 metai po įvykio“, sekmadienį Vilniaus knygų mugėje pristatė savo antrąją knygą „99 šimtosios“.
„Knygoje tyška kraujas, lekia galvos. Tai knyga ir apie mirtį, ir apie gyvenimą, ir apie meilę. Šioje knygoje yra juodojo humoro ir siaubo tematikos“, – pikantiškas detales atskleidė rašytojas.
Būtent dėl to knygos pristatymo metu, ant stalo, šalia naujausios profesoriaus knygos puikavosi kaukolės pamatas.
„Netikėtas kūrinys nieko bendro su faktologija neturi. Tai meninis literatūrinis kūrinys. Kaip suprantu, kūrinys yra sukonstruotas iš galybės jūsų fantazijos. Tą fantaziją buvo labai lengva pajusti, nes jau pirmuosiuose knygos skyriuose jūs aiškiai deklaravote, kad didžioji jūsų svajonė yra grupinis seksas“, – pristatydama knygą juokėsi moteratorė Edita Mildažytė.
„Primiršau ką ten prirašinėjau. Tai būtent čia yra tai, ko gyvenime nėra, bet atsiranda knygos puslapiuose", – juokavo Liudas Mažylis
Autorius daug nenorėjo išduoti apie knygos turinį. Skaitytojus profesorius skatino patiems paimti į rankas knygą ir ją perskaityti.
Knygoje aprašytos erdvės sutampa su Liudo Mažylio realiomis 2018 metų klajonėmis, personažo vardas taip pat Liudas. Visgi paklaustas, ar knygoje galima rasti daug autobiografinių dalykų, nedaugžodžiavo – pasiėmė į rankas knygą ir pradėjo cituoti: „Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys. Vardai, personažai, vietos ir nutikimai, išskyrus viešai žinomus, yra arba autoriaus vaizduotės kūriniai, arba naudojami kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus įvykius yra visiškai atsitiktinis“.
Liudas Mažylis taip pat neslėpė: „Aš esu visiškas avantiūristas ir provokatorius, tad šioje knygoje, be abejo, provokuoju.“
Profesorius Liudas Mažylis prisipažino, kad jau galvoja ir apie trečios knygos rašymą: „Prieš tai buvau išleidęs pirmąją knygą – „99 metai po įvykio“ – ir man pačiam ten liko nesuprastų vietų, neišbaigtų charakterių, nutrūkusių linijų. Turėjau tokią naivią mintį, kad per antrąją knygą viskas galų gale susidėlios. Gaila, bet tai, pasirodo, buvo naivi mintis. Į antros knygos pabaigą pažiro naujų idėjų. Trilogija – optimalus žanras. Galima rašyti trečią knygą su tais pačiais herojais ir tęsti tai, kas vyksta pirmojoje ir antrojoje. Tada jau padėti tašką.“
