Literatūrologė Jovita Saulėnienė kuria karališkos Klaipėdos paveikslą

Literatūrologė Jovita Saulėnienė / Eugenijaus Maciaus nuotr.
Autorius: Sandra Žemaitytė
Publikuota: 2021-01-31 16:44
Literatūrologė Jovita Saulėnienė, knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“ ir „Nugrimzdusi Klaipėda“ autorė, žinoma kiekvienam besidominčiam Klaipėdos miesto istorija. Autorė pristato naują knygą „Karališkoji Klaipėda“, kurioje atskleidžiamas beveik keturis šimtmečius (1525–1918) trukęs Prūsijos valdovų viešpatavimas.

Anot autorės, šis laikotarpis – tarsi paveikslas, kuriame įvairiausių spalvų, tonų bei pustonių fone švyti karalių, ne tik paveldėjusių titulą, bet ir įgijusių garsų vardą bei užtarnautą garbę, karūna. Kunigaikščių ir karalių valdymo metu Klaipėdoje susiformavo aukštuomenė, kuri savo kultūra, išsilavinimu, elegantišku elgesiu, apranga bei gyvenimo stiliumi, stipriu atsakomybės ir tvirtu pareigos jausmu sudarė miesto elitą. Mėmelyje buvo garbingi, savo vertę žinantys ir ne visada aukštos kilmės pirkliai, tapę ir svarbiausiais miesto kūrėjais.

Esate knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“ ir „Nugrimzdusi Klaipėda“ autorė. Iš kur semiatės įkvėpimo vis naujoms knygoms?

Mano knygos gimsta iš smalsumo, žingeidumo, iš noro pažinti seniausio Lietuvos miesto Klaipėdos, anksčiau vadintos Mėmeliu, istoriją ir kultūrą. Palinksti prie žinių šaltinio ir vis grimzti gilyn. Kuo daugiau sužinai, tuo įdomiau. Ir pradeda vyniotis istorijos tarsi siūlų kamuolys. Taip ir skleidžiasi nugrimzdusios Klaipėdos paveikslas. Man rūpi prikelti iš užmaršties didingus nugrimzdusios Klaipėdos vaizdus, pristatyti šio miesto didžiuosius ir mažuosius miestiečius, meno paminklus... Ir nepatinka Klaipėdai nusakyti vartojamas žodis – dingęs  miestas. Tai tinka  Vilniui. Mūsų vandenų miesto praeičiai nusakyti daug tikslingesnis žodis „nugrimzdusi“.

Kiekviena mano knyga  turi savo gimimo istoriją, kaip ir savo likimą. Štai studijėlė apie pirmąjį žinomą Klaipėdos dainių S. Dachą atsirado perskaičius jo eiliuotą dedikaciją, skirtą  pirmajai lietuvių kalbos Danieliaus Kleino gramatikai „Gramatica Litvanica“ (1653 m.) Poeto pagarba lietuviškam žodžiui, žinoma, ir paminklas meilei pagal S. Dacho to paties pavadinimo dainą „Taravos  Anikė“ Teatro aikštėje man buvo paskata išleisti knygą „Simonas Dachas  Klaipėdietis prūsas. 400-osioms  gimimo metinėms“. Tik ar mano knygų gimimo istorijos kam įdomios?

Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III Klaipėdos miesto prieigose pasitinka Rusijos imperatorių Aleksandrą I 1802 m. XIX a.
Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III Klaipėdos miesto prieigose pasitinka Rusijos imperatorių Aleksandrą I 1802 m. XIX a.

Žinoma įdomios. Jūsų dėka dar kartų kartos skaitys knygas apie Klaipėdą ir Jus minės. Prūsiškasis Klaipėdos laikotarpis tęsėsi 393 metus. Šį laikotarpį jūs vadinate karališkuoju, nors karaliai mieste gyveno metus – 1808-1809 m. Reikia žvelgti plačiau?

Atsakymai mano naujoje, ką tik pasirodžiusioje knygoje „Karališkoji Klaipėda“, kurią spaustuvė-leidykla Druka išleido nepriekaištingai poligrafišką. Ne vienas mano bičiulis, paėmęs ją į rankas, sako, kad ši knyga – kaip meno kūrinys. Aš dėkinga leidyklos direktoriui A. Apulskiui, dizainerei A. Zybartei ir korektorei R. Maksimavičienei, kad skaitytojas turi galimybę paimti į rankas užgimusią kuriant su didžiausia meile ir pagarba Klaipėdos istorijai, kultūrai.

O dabar apie knygos turinį. Iš tiesų karališkosios valdžios viešpatavimas Klaipėdoje užsitęsė beveik keturis amžius. Net keturiolika Hohenzolernų dinastijos Dievo „pateptųjų“ valdovų, vienas po kito atėjusių į sostą, negailėjo  jėgų iš mažo  miestelio išauginti Klaipėdą į žinomą pirmos klasės Prūsijos jūrinį, prekybinį miestą, sudaryti sąlygas čia susiformuoti  stipriam pirklių luomui, kuris ir tapo  svarbiausiu miesto gerovės kūrėju, išreikalauti laikytis miestiečius ir čia atvykusiuosius prūsiškos tvarkos, įtvirtinti evangelikų liuteronų tikėjimą. Tai labai svarbus miesto vystymosi ilgas istorinis tarpsnis. Ir daug nuveikta. Karališkuoju miesto laikotarpiu buvo suformuotas savitas miesto vystymosi modelis, įtvirtintas miestiečio moralės kodeksas, o vėliau ir išryškintas karališkasis miesto statusas iškiliais pastatais, paminklais...

Iš tiesų, į karališkojo Klaipėdos miesto laikotarpį reikia žvelgti plačiai. Tik man norėtųsi, jog  kiekvienas knygos skaitytojas, analizuodamas miesto praeitį, vertindamas dabartį ir išsakydamas savo viziją, neužmirštų savęs paklausti: „Ar pažinau karalių savyje?“, kad atsakius galėtų tiksliai pacituoti poeto V. Mačernio žodžius: „Aš pažinau karalių tavyje“... Juk nuo kiekvieno mūsų priklauso, ar išsipildo dar XIII a. miesto kūrėjų sutartyje miestui ir jo gyventojams įrašytas linkėjimas: „Didžiulės laimės ir išganymo“...

Literatūrologė Jovita Saulėnienė / Eugenijaus Maciaus nuotr.
Literatūrologė Jovita Saulėnienė / Eugenijaus Maciaus nuotr.

Knygoje „Karališkoji Klaipėda" pasakojate apie 1525–1918 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos valdovų sprendimus Klaipėdos miestui, jo formavimui, plėtrai, charakteriui. Ką šie sprendimai atnešė Klaipėdai?

Kiekvienas XVI-XX a. pr. valdovas savaip sąlygojo Klaipėdos raidą, todėl dažnai kito miesto veidas ir jo charakteris. Klaipėda atlaikė miesto-tvirtovės gyvavimo išbandymus, patyrė prekybinio pakilimo ir nuosmukio metus, kūrė kultūrinio gyvenimo tradicijas.

Miesto neaplenkė ir didžiosios nelaimės (maras, karai, gaisrai). Jo gyventojams teko iškęsti ir itin griežtą tvarką. XVII a. ne vienoje miesto vietoje stovėjo kartuvės, kaulų laužymo ratai.... Visko būta, Kaip sakoma, šilto ir šalto. Ir garsių mirties nuosprendžių nepaklusniesiems, ir karališkosios malonės. Reikėjo neretai ir valdovų išminties bei paramos. Tačiau nežiūrint visų peripetijų, Klaipėda gyvybingai  augo ir stiprėjo. O susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinkybėms napoleonmečiu  ji tapo laikinąja Prūsijos sostine.

Knyga „Karališkoji Klaipėda“
Knyga „Karališkoji Klaipėda“

Miestui tapus laikinąja šalies sostine ar pavyko siekis „padaryti Klaipėdą dideliu, triukšmingu miestu“? Kuri sritis sunkiau sekėsi?

Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas su karaliene Luize 1807-1808 metais apsistojo  pirklio L. Consentiaus namuose, kurie išlikę iki šių dienų ir yra vienas iš svarbiausių istorinių pastatų  mieste. Nors Klaipėda  laikinąja  sostine buvo tik vienerius metus, tačiau miesto istorijoje šis istorinis tarpsnis išskirtinai svarbus visais aspektais - politiniu, socialiniu, moraliniu, kultūriniu.

Tuo laiku čia klestėjo karališkasis dvaras, čia lankėsi Rusijos valdovas Aleksandras I, Prancūzijos, Anglijos ir kt. šalių  aukšto rango diplomatai. Miestas tapo žinomu, nes čia sprendėsi daugelio Europos šalių likimai, buvo sudaromos politinės sutartys, priimami svarbūs sprendimai.  Karališkoji šeima, ypač žmonių širdžių karaliene vadinama Luizė, žinomi politiniai veikėjai Šionas, Šteinas, Hardenbergas, Radziwillas ir kt. turėjo teigiamo poveikio miestiečiams draugiškumo ir kultūros prasme.  Be abejo, paskelbtas baudžiavos panaikinimas Prūsijoje, pradėtos Klaipėdoje reformos kariuomenės, švietimo ir kt. srityse turėjo įtakos ne tik miestui, bet ir visai išsaugotai Prūsijai.  

Napoleono karo sąlygomis Klaipėda netapo „dideliu, triukšmingu miestu“, tačiau karalius Friedrichas Wilhelmas III praplėtė miesto teritoriją dovanodamas žemes, miškus, pailgino Liepų gatvę, pagerino švarą ir tvarką mieste. Darbų sąrašą galima tęsti ir tęsti, tačiau apie tai skaitytojas plačiau paskaitys mano knygoje. Vėliau tiek miestiečiai, tiek ir jau vėliau atėję valdovai susirūpino karališkuoju miesto įvaizdžiu. Klaipėdoje iškilo karališkieji ženklai. Nemaža jų išliko iki mūsų dienų. 

Ar vaikščiodama po Klaipėdą jaučiate tą karališkąją dvasią? Kuo jums asmeniškai ji svarbi?

Kai gražiausius savo gyvenimo metus pragyveni tame mieste, tu negali jo nebranginti. Todėl sakau nuoširdžiai: mano mieloji, gražioji Klaipėda... Ar tai ne karališka?

Naujausi straipsniai